Poetą Maironį prisiminus

O, paklausykit vakarais,
Kai marių bangos nerimauja
Ir krantą barsto gintarais
Gelmės nematomoji sauja…
Maironis

Šį rudenį minėjome garsaus Lietuvos kunigo, profesoriaus, poeto Jono Mačiulio – Maironio 160-ąsias gimimo metines. Skaitėme vieną gražiausių jo kūrinių –  „Lietuva Brangi“. Mintimis grįžome į vasarą, Baltijos jūros pakrantę, prisiminėme, kad bangos nugludina ir išmeta gintaro gabalėlius į krantą. Vyresnieji sako, kad gintaras – tai organinės kilmės mineralas, susidaręs sustingus spygliuočių augalų sakams. Bet mes perskaitėme Maironio eiliuotą „Jūratės ir Kastyčio“ meilė istoriją. Ir sužinojome, kad tai Jūratė, bangų blaškoma, nuolat raudanti Kastyčio ir nelaimingos judviejų meilės. Jos rauda būna tokia jaudinanti, kad amžinai šaltos, ramios jūrų gelmės pradedančios nerimauti, audrintis ir siausti, išmesdamos iš gilumos ir išplaudamos į krantą Perkūno sudaužytų gintaro rūmų skeveldras. Apžiūrėję gintarą ir iš jo pagamintus papuošalus dar panorome pažiūrėti ir animacinį filmą „Gintarinė pilis“.