2020 m. Lietuvos respublikos seimo nutarimu minime Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto ir Lenkijos karalienės, Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Barboros Radvilaitės 500-ąsias gimimo metines. Lukšių bibliotekoje surengta knygų, kuriose dėstoma Lietuvos istorija, paroda. Žygimantas Augustas – Žygimanto Senojo sūnus, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis, kurio valdymo metu Lenkija ir LDK susijungė, sudarydamos konfederaciją – Abiejų Tautų Respubliką. Žygimantas Augustas mirė nesusilaukęs įpėdinio ir buvo paskutinysis Jogailaičių dinastijos valdovas. Gimė 1520 m. Krokuvoje, mirė 1572 m. Knišine, palaidotas Krokuvoje, Vavelio katedroje. Barbora Radvilaitė buvo jauniausia Vilniaus kašteliono ir Lietuvos didžiojo etmono Jurgio Radvilos bei Barboros Kołos iš Mažosios Lenkijos Stulpų giminės duktė. Žinoma, kad Barbora Radvilaitė gimė gruodžio 6 d., tačiau metai nėra tiksliai žinomi – 1520 arba 1523 m. Brolis Mikalojus Radvila Rudasis (~1515–1584), Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, vyresnė sesuo Ona (~1518–1556). Jos pusbrolis buvo Vilniaus vaivada, Lietuvos kancleris ir etmonas Mikalojus Radvila Juodasis. Barbora gimė ir užaugo Vilniuje, ant Neries kranto stovėjusiame dvare. Buvo gerai išmokslinta, be gudų ir lenkų kalbų mokėjo lotynų ir italų kalbas, šiek tiek lietuviškai. Žaidė šachmatais, mėgo medžioti, puikiai šoko. Pagal atliktus Barboros griaučių tyrimus, manoma, kad ji buvo gero, harmoningo sudėjimo, aukšta (ūgis didesnis už vidutinį – 1,62 m). Puikiai mokėjo lenkų kalbą, buvo labai pamaldi, tačiau tolerantiškai žiūrėjo į plintančią reformaciją. |
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |