Leidinių paroda „Velykų papročiai ir tradicijos“

Pavasarį, kai po žiemos sąstingio vėl ima busti gyvybė, kai grįžta šviesa ir šiluma, ateina džiaugsminga Velykų šventė. Šioje šventėje krikščioniškieji elementai susilieja su senosiomis liaudies tradicijomis, su augmenijos prisikėlimo apeigomis, kuriose buvo garbinama deivė Žemyna. Katalikų Bažnyčioje Velykos pradedamos švęsti Didžiosios savaitės Didžiojo šeštadienio vakare ir trunka visą Velykų laiką. Nusileidus saulei pradedamas švęsti Velyknaktis.

Buvo tikima, kad Velykų naktį vaikšto Velykų bobutė ir deda ant palangės ar prie lovos margučius. Velykų papročiuose kiaušiniui skiriama ypatinga reikšmė, nes tai buvo laikoma gyvybės atsiradimo, gamtos prisikėlimo simbolis. Nemažiau svarbūs ir kiaušinių dažymo ir jų keitimosi papročiai. Velykų metu valgomi tradiciniai Velykų valgiai, kurie įvairiuose regionuose yra skirtingi. Šventinis valgymas buvo pradedamas nuo kiaušinio. Visoje Lietuvoje žinomas paprotys mušti margučius. Su velykiniais kiaušiniais susijęs ir lalavimo paprotys. Lalautojai, linkėdami sveikatos, sėkmės, gero derliaus, prisirinkdavo margučių ir kitokių vaišių.

Kriūkų biblioteka padeda tradicijoms atgimti ir kviečia lankytojus į leidinių parodą „Velykų papročiai ir tradicijos“, kurioje gilinamasi į šventines lietuvių apeigas, įvairius ritualus ir Velykų tradicijos reikšmę.

Su šv. Velykomis! Pasitikime naują gyvybės ratą, kuris būtų kupinas šviesių minčių ir prasmingų darbų!