Jonui Jablonskiui – 160

“Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti”, – rašė  kalbininkas, lietuvių kalbos normintojas – Jonas Jablonskis, gimęs gruodžio 30 d. 1860 metais, Kubilėlių kaime, netoli Naumiesčio, Šakių rajone. Jonas gimė Agnės Šipailaitės ir Juozo Jablonskio šeimoje. Pradžios mokslus pradėjo senojoje miesto mokykloje, vėliau mokslus tęsė Marijampolės gimnazijoje, kurią baigė aukso medaliu. 1881 m. įstojo į Maskvos universitetą, kur studijavo klasikinę filologiją. Deja, po studijų Lietuvoje darbo negavo. Įsidarbino Mintaujoje, bet caro valdžiai nepatiko dažni J. Jablonskio vizitai į Lietuvą, tuomet išsikėlė į Taliną. Dar vėliau ištremtas į Pskovą. 1903 m., suteikus malonę, pasirinko Šiaulius ir čia mokė vaikus. 1904 m. atvyko į Vilnių, nuo 1922 m. – Lietuvos universiteto garbės profesorius.

 

1890 m. vedė Konstanciją Sketerytę ir susilaukė penketo vaikų.

Jonas Jablonskis žymiausias lietuvių kalbos normintojas. Jis galutinai nustatė lietuvių raidyną, įdiegė daygybę naujadarų. Rašė lietuvių kalbos vadovėlius, straipsnius kalbos klausimais. Mirė 1930 m., palaidotas Kaune. 

 

Bibliotekoje veikia leidinių, publikacijų paroda. Jums siūlome virtualią nuotraukų parodą.