Herbų paroda

Ši herbų paroda – nuoseklus Gelgaudiškio bibliotekos ir kultūros centro savo krašto istorijos tyrinėjimo rezultatas. Tiems, kas negali herbų parodos aplankyti Gelgaudiškio dvare, siūlome virtualų jos variantą.

Nuo Gelgaudų iki Komarų

Jau keli šimtmečiai herbuose įprasminami visuomenės siekiai, idėjos, net konkretūs įvykiai. Herbas – tai paveldimas giminės skiriamasis ženklas, sudarytas pagal heraldikos taisykles ir įteisintas įstatymu. Lietuvoje bajorystės ir herbo suteikimo privilegijos atsirado XV a. Šį garbingą ženklą, lydintį asmenį per visą gyvenimą, turėjo ir Gelgaudiškio dvarininkai.

XV a. pradžioje Gelgaudiškį, Skirsnemunės palivarko dalį valdė Gelgaudų giminė, kuri kaip ir kitos bajorų giminės, turėjo giminės herbą. Jame pavaizduota auksinė šešiakampė žvaigždė simbolizuoja aukštas pareigas ir patikimą vadovavimą, šalia jos – nutrauktas juodojo erelio sparnas. Erelis, paukščių karalius, rodo jėgą, karališką valdžią, aštrų protą, įžvalgumą ir kilnumą.

1504 m. Gelgaudiškis atiteko Jonui Sapiegai. Šios giminės herbe vaizduojama strėlė su dviem kryžiais. Strėlės motyvas siejamas su legenda apie Lapinų giminės riterius, kurie, pastebėję priešo pajėgas, iššovė į dangų degančią strėlę ir perspėjo kariuomenę. Skydo viršuje – trys lelijos, dešinėje pusėje – strėle perverta ranka, suteikta XVI a. antrojoje pusėje už karinius nuopelnus, apatiniame lauke – raitelis, rodantis pramanytą kilmę iš Gediminaičių.

Keletą metų dvarą valdė Grigalius Masalskis. Šios giminės raudoname skydo lauke – auksinė strėlė su auksiniu lotyniškuoju kryžiumi bei auksiniu pusmėnulio pjautuvu, apačioje – baltas „M“ inicialas.

XVI a. pabaigoje dvarą valdžiusių Ozemblovskių giminės herbe – auksinis riteriškasis kryžius, po juo – auksinė trijų dalių bažnyčia, apjuosta briaunomis.

Vėliau Gelgaudiškį valdė kunigaikščiai Čartoriskiai. Jų giminės herbe pavaizduotas raitelis, pabrėžiantis Čartoriskių giminystę su Gediminaičiais. Po žirgo kojomis pavaizduoti trys bokštai, simbolizuojantys giminės pergales.

Po trečiojo Žečpospolitos padalijimo Gelgaudiškis atiteko Prūsijai ir jį nusipirko baronas Teodoras von Koidelis. Sidabriniame Koidelių herbo fone pavaizduotos šešios šerno iltys, išlendančios iš herbo skydo pakraščių. Virš skydo – juoda karūna ir dvi šerno ausys. Šerno tam tikrų dalių naudojimas heraldikoje liudija apie garbingą, narsią ir kilmingą giminę.

XIX a. pabaigoje Gelgaudiškio dvarą įsigijo Komarų giminė. Giminės herbo raudoname skyde pavaizduotas maltiečių kryžius ir apversta lelija. Virš skydo – grotuotas šalmas, papuoštas trimis stručio plunksnomis.

Pagrindinės visų herbų dalys – skydas ir šalmas simbolizuoja nuopelnus. Auksas arba geltona spalva reiškia kilnumą, dorumą, protingumą. Sidabras arba balta spalva – turtą, dorumą, skaistumą, nekaltybę. Raudona reiškia narsą, drąsą, meilę; mėlyna – tai ištikimybės, dieviškos išminties, pastovumo ir sąžiningumo spalva; juoda iš seno reiškė liūdesį ir kartu išmintį, išsilavinimą; žalia – laisvės, grožio, džiaugsmo, sveikatos ir vilties spalva.

GRĮŽTI ATGAL