Atsisveikinimas su voru Girgidijonu

Vieną dieną Paluobių bibliotekos jaunimas gavo laišką, kuris buvo nuo voro Girgidijono.  Mes jį retkarčiais matydavom bibliotekos vienam kamputyje, jis gan draugiškas atrodė. Tačiau voras nusprendė mus palikti, mat kas rytą jo sunkiai ir kruopščiai  austą tinklą bibliotekininkė sutraukydavo (švaros sumetimais), o ir musių jau visai nebeliko. Laiške rašė, kad palieka mus,  išsikrausto į seno, negyvenamo namo palėpę, ten niekas tinklo netraukys, o ir musių lig valiai ten skraido. (sukurta pagal Gianni Rodari „Šypsenos ilgumo pasakaitės“)  Išsikraustydamas paliko nuaustą didžiulį voratinklį, kuriame vietoj musių buvo užduotys vaikams. O jos pačios įvairiausios: rebusai, mįslės, galvosūkiai, sportinės užduotys. Dar gavom vieną įsakymą – pažaisti  tinkle vorą ir muses.  O čia tai buvo pats linksmiausias, judriausias ir smagiausias žaidimas. Norėdami pabėgti nuo voro šokinėjome aukštai keldami kojas, landžiojome pro voratinklio gijas. Supratome, kaip sunku vorui pagauti muses, todėl jį išleidome vasaroti negyvenamo namo palėpėje.