Naujiena

„Šakiai – lietuvių kalbos dienų sostinė 2022“ renginyje gegužės 27 d. pristatytas iliustruotas kraštotyrinis-informacinis viešosios bibliotekos leidinys „Literatūrinis Šakių kraštas“ (Tiražas 700 vnt.). Viršelyje – kraštietės Rimos Baukaitės grafikos darbas.

Šis Užnemunės kraštas visada buvo kupinas šviesos, išsilavinusių, patriotiškų ir drąsių žmonių. Pirmiausia minėtina kunigo Antano Tatarės asmenybė. Savo lietuviška kūryba jis šiandien įvardijamas kaip pirmasis lietuvių raštijoje zanavykų šnektos atstovas. Jonas Jablonskis – didžiausias bendrinės lietuvių kalbos ugdytojas, tobulintojas, normintojas, kalbos pagrindų kūrėjas. Iš Zanavykijos kilę kalbininkai Juozas Pikčilingis, Pranas Gailiūnas, Antanas Marcinskas, Jonas Augustaitis, Jonas Dumčius, Arvydas Vidžiūnas, Giedrė Čepaitienė, Rima Bakšienė, Vilija Sakalauskienė, Vytautas Dumčius ir kt. Penkiasdešimt metų rajone organizuojamos kalbos dienos.

Vienas pirmųjų ir ryškiausių intelektualų mūsų kultūroje – dr. Vincas Kudirka. Kai Lietuvoje buvo uždrausta lietuviška spauda (1864–1904), per gerai saugomą carinės Rusijos sieną Zanavykijoje ėjo knygnešių keliai.

Rengėjai siūlo susipažinti su esančiomis, atgaivintomis – atminimo ženklais ir renginiais įprasmintomis – rajono literatūrinėmis vietomis. Medžiaga liudija gimusių skirtingais šimtmečiais, bet vienodai įvardytų tautos dainiais – Prano Vaičaičio, Edmundo Steponaičio, Prano Lemberto, Juozo Pavalkio, Albino Bernoto, Antaninos Klimaitienės, Janinos Martišienės, Nijolės Masteikaitės ir kt. – biografijas, gyvenimo vietas, kūrybinio kelio pradžias. Įvairių laikotarpių, įvairių žanrų ir stilių kūrėjai (apie 700 asmenybių) pateikia vieną pagrindinių kultūros vertybių – lietuviškąją tapatybę. Žinios apie savo karštą ir jo žmones vienija, kuria gražią buvimo kartu istoriją.

Leidinio sudarytojai: L. Eringienė, I. Jonuškienė, O. Jasinskienė, N. Mureikienė, R. Višinskaitė. Redagavo J. Zybertienė.

Leidinį įsigyti galima Šakių viešojoje bibliotekoje.