Vincui Krėvei-Mickevičiui – 140

Vincas Krėvė-Mickevičius gimė 1882 m. spalio 19 d. Subartonyse, Merkinės valsčius, Alytaus apskritis. Lietuvos prozininkas, dramaturgas, lietuvių literatūros klasikas, profesorius, politinis veikėjas.

Subartonys – pasakomis, legendomis bei padavimais apipinta vietovė. Gimtasis kraštas, jo spalvingų charakterių žmonės ir turtinga tautosaka įkvėpė rašytojo kūrybinę vaizduotę, tapo didžiuoju gyvenimo mitu – legendine „Dainavos šalimi”. Kaip ir jo dramų vaidilos ir kriviai, Krėvė buvo savotiškas Lietuvos dainius ir žynys, romantiškais kūriniais siekęs prikelti praeities milžinų dvasią. Lietuviškos dvasios Krėvė ieškojo tautosakoje, liaudies išmintyje.

Šalia tradicinės valstietiškosios literatūros vertybių – Donelaičio, Žemaitės, Vaižganto kaimo buities vaizdų, graudoko žemdirbio gyvenimo poetizavimo, darbštumo ir kuklumo garbinimo – Krėvė iškėlė herojiškąjį ir dvasinį tautos egzistencijos aspektus: vaizdavo arba praeities didvyrius, arba kaimo išminčius.

Savo kūryboje Krėvė galutinai atsisakė moralizavimo, atviro simpatijų ir antipatijų rodymo. Žmogus jam įdomus netikėtais poelgiais, vidiniu pasauliu, o nekaip gerų ar blogų savybių derinys.

Simboliška, kad spalio 19-oji – Tautosakos diena.

Būtent V. Krėvės iniciatyva 1930 m. Kauno universitete buvo įkurta Tautosakos komisija, kurios uždavinys buvo rinkti ir tyrinėti žodinę liaudies kūrybą, steigti tautosakos rinkimo centrus visoje Lietuvoje.