...vadinas, meilė atsipirko!

Į susitikimą su poete Onute Jasinskiene atskubėjo nemažas poetės gerbėjų būrelis.

Kaip pastebėjo savanorė renginio vedėja, tam prašiusi leidimo ir išreiškusi didelį norą, Brigita Totoraitienė, visos „atėjo dėl mūsų mylimos poetės”.  

Onutė Jasinskienė kalbėjo, kad eilių rašymas - tai, „kas ateina iš širdies, kas ateina į mintį“ ir ji džiaugiasi, kai pajunta, kad atliepia kitų žmonių jausmus ir išgyvenimus, jų dvasios pasaulį.

Kaip sakė Onutė, pati mintinai eilių nesimoko, bet vienas iš jų dažnai kartoja, kaip „savo gyvenimo principą“, jas ir padeklamavo:

...o gera
vakare
suvokti,
kad nuo tavęs
šiandieną
niekas
nepravirko...
Ir tyliai sau
nusišypsoti:
vadinas, meilė
atsipirko!

Poetė pasidalino mintimis, kad norisi gyventi šalia mylinčių žmonių ir bičiulių, kad „tiems, kas sugeba, norisi dainuoti, tiems, dar kas gali, norisi šokti, tiesiog būti.” Kaip rašė Justinas Marcinkevičius: „Viešpatie, bausk: gyvenau! Ir dar noriu.”

Poetė padėkojo už suėjimą, už būsimą bendrystę. „Toks mano pradžios pamokslas”, - užbaigė savo prisistatymą Onutė.

Savanorė vedėja Brigita kalbėjo apie O. Jasinskienės nepamatuojamą ir neapčiuopamą turtą, ką toli gražu ne kiekvienas turi: turtinga savo dvasia, savo žodžiu, savo gyvenimo patirtimi, ir, svarbiausia, to turto nesistengia pasilikti tik sau, o dosniai dalijasi juo su visais. Poetė nesensta, kaip nesensta ir jos mintys, išreikštos posmais ir miniatiūromis…

Tokia gražia ir jautria įžanga pradėtas susitikimas tęsėsi ne ką prasčiau...

Liejosi eilės, skaitomos ne tik pačios poetės, bet ir susirinkusių moterų. Tai, kad eilės paliečia pačias slapčiausias dvasios kerteles išdavė ne kartą ir ne vienos skaitovės virptelėjęs balsas, užgniaužtas žodis… Eilės ne tik skaitytos, bet ir sudainuotos. Dainą „Kvietimas”, sukurtą pagal poetės eiles (muzika D. Jakienės), darniai sudainavo netikėtai susikūręs vokalinis ansamblis.

Įvyko netgi viktorina apie poetę. Atsakiusioms teisingai gėlės žiedus dovanojo Angelė Maskolaitienė. Gėlių netgi pritrūko… Pačiai poetei Onutei taip pat buvo užduotas klausimas: ar paskaitytos eilės jos, ar kito autoriaus… Poetė nesuklydo…

Pakalbėta, pabendrauta, pasijuokta, pasigraudenta… Šviesu ir jauku, nes susirinko šiltos ir mylinčios moterys… Trapu ir jautru, kaip „mūsų mylima poetė”…

Prasmingas ir šiltas laikas, praleistas kartu ir, kaip juokavo poetė Onutė Jasinkienė, tai buvo „Šv. Onos atlaidai - -tokios šventės neturėjau!”