Su spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena!

„Kurgi pasaulyje yra tokia tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų šių trijų savų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos?  Nėra tokios menkos tautos, nėra tokio niekingo žemės užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba... Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių stiprumu laikosi tautos, bet daugiausia išlaikydamos savąją kalbą, kuri didina ir palaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Gimtoji kalba yra bendrosios meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink kalbą - sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę“.    /Mikalojus Daukša/

Kasmet gegužės 7-ąją Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena.

 Ši diena kiekvienam lietuviui primena rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis. Nors už knygų platinimą buvo baudžiama kalėjimu ar tremtimi į Sibirą, tačiau knygos buvo platinamos itin sparčiai. Valdžios atstovai turėjo pripažinti, kad nesugeba kovoti su spaudinių sklidimu.

1904 m. gegužės 7-ąją caras paskelbė lietuviško žodžio laisvę.

 Už tai, kad galime kalbėti, skaityti, rašyti, pačia gražiausia kalba pasaulyje, visada būsime dėkingi knygnešiams. Nemažą indėlį į šį kilnų knygnešystės darbą yra įnešę ir 36 Kriūkų krašto knygnešiai.  Kriūkų žemėje ir žmonių atmintyje iki šiol labai ryškūs Jono ir Antano Kriaučiūnų,  Motiejaus Bundzos, Jono Prano Rudmino - Rudminaičio, Petro Dumčiaus, kunigų Simono ir Juozo Skinkių ir daugelio kitų  draudžiamosios spaudos platintojų  knygnešystės, atminimo ženklai.

Norinčius daugiau sužinoti, kviečiame apsilankyti Kriūkų bibliotekos leidinių parodoje „Kalboje – tautos širdies plakimas“.