Periodikos skaityklos naujienos

ŽMONĖS. LEGENDOS 2026 m. Nr. 1

O VIS DĖLTO JI SUKASI

Jurga Čekatauskaitė

Grupę „Rondo“ lietuviai žino jau daugiau nei keturis dešimtmečius, o šiemet sukanka penkiasdešimt metų, kai iš Šiluvos miestelio kilę broliai Alvidas ir Gintautas Tautkai įkūrė muzikos kolektyvą, vėlia pasivadinusį skambiu muzikiniu terminu. „Egle, mano sese“, „Laukų gėle“, „Pelenė“, „Margarita“ – ne vienai kartai įaugusios į atmintį dainos išgarsino ir du žemaičius, kadaise visai neplanavusius profesinio gyvenimo sieti su muzika. Pirmieji kolektyvo muzikantai jau negroja, bet grupės 50-mečio proga planuoja vėl susieiti scenoje keliems dideliems koncertams. Programa sudaryta, kvietimai išsiųsti ir buvusiems nariams, tačiau ar iš Airijos atvyks pagrindinių šlagerių kūrėjas, pastoriumi tapęs Ginatautas Tautkus, pasakyti negali net jo brolis Alvidas.

SLĖPININGOJI AMAZONĖ

Gerda Prancūzevičienė

Tarpukario žvaigždė Olga Dubeneckienė-Kalpokienė pavardžių bei pseudonimų turėjo tiek daug, kiek ir meninių talentų: balerina, šokėja, choreografė, kostiumų dailininkė, tapytoja. Aistringa moteris ir kūrėja ir Sankt Peterburgo lyg viesulas įsiveržė į ką tik nepriklausomybę atgavusios Lietuvos provincialų meninį ir visuomeninį gyvenimą. Sulaužiusi visus „teisingos poniutės“ stereotipus ir tabu, ji atvėrė moterims vartus į vyrijos užvaldytą bohemą. Olga Labiau žinoma kaip lietuviško baleto pradininkė. 1921-aisiais Kaune atidariusi pirmąją profesionalią baleto mokyklą. Kaip dailininkė, buvo nustumta į „moteriškąją“ šios meno srities kertelę, paslėpta dviejų jos gyvenimo vyrų, iškilių menininkų – genialaus architekto Vladimiro Dubeneckio ir talentingo tapytojo Petro Kalpoko – šešėlyje.

TARP KNYGŲ 2026 m. Nr. 1

IEVOS SIMONAITYTĖS DEŠIMTMEČIAI KAUNE

Arida Riaubienė

Ievos Simonaitytės vardas dažniausiai siejamas su Klaipėdos kraštu, Mažąja Lietuva. Tačiau nemažą gyvenimo dalį, beveik ketvirtį amžiaus, rašytoja praleido Kaune – atvykusi į Laikinąją sostinę jau po to, kai Lietuva iš savarankiškos valstybės tapo Sovietų Sąjungos dalimi, čia ji praleido hitlerinę okupaciją, matė, kaip šalis buvo antrą kartą okupuota sovietų. Gyventi į Kauną I. Simonaitytė persikraustė 1940 m. rudenį. Kartu su kitais rašytojais ji įsikūrė nacionalizuotuose bankininko Jono Vailokaičio namuose, kurie tuo metu buvo vadinami „Rašytojų namais“. Kaune I. Simonaitytė gyveno 1940–1963 m. ir čia parašė ne vieną kūrinį, tarp jų – romaną „Be tėvo“, apysaką „Pikčiurnienė“, baigė kurti „Vilių Karalių“.

LIETUVIŲ RAŠTIJOS KŪRĖJUI BALTRAMIEJUI VILENTUI – 500

Ernesta Kazakėnaitė

2025-ieji buvo puiki proga prisiminti ryškų pėdsaką lietuvių raštijoje palikusį Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės kunigą Baltramiejų Vilentą. Tiesa, tiksli jo gimimo data nei vieta nežinomos, tačiau sutartinai laikoma, kad šis religinių tekstų į lietuvių kalbą vertėjas galėjo gimti apie 1525 m. turbūt žemaičių ir aukštaičių paribyje – Jurbarko, Ariogalos ar Tytuvėnų kraštuose. Taigi 2025-aisiais buvo minima šio Martyno Mažvydo darbų tęsėjo 500 metų sukaktis.

KETURI RATAI  2026 m. Nr. 1

IDĖJŲ LABORATORIJA „CITROEN ELO“.
Prancūzai iš 4,10 m „išspaudė“ viską, ką galėjo

Arūnas Bilvinas

Šis automobilis yra tik 4,10 m ilgio, bet jo erdvės ir sumanus salono dizainas priverčia daugelį daug didesnių automobilių aikčioti: „Kodėl pas mane tiek mažai vietos?“ „Citroen Elo“ sako „labas“ visiems vairuotojams, kurie pasiilgsta minivenų. Ekspertai laiko sukryžiuotus pirštus, kad kuo daugiau šioje koncepcijoje pademonstruotų idėjų patektų į serijinius Prancūzijoje gaminamus modelius. Šis automobilis buvo sukurtas kaip eksperimentinė platforma, kurioje gamintojas išbando, kaip mažas automobilis gale prisitaikyti prie kuo įvairesnių šiuolaikinio žmogaus poreikių.

„BALTIC KARTING ACADEMY“ GIMSTA ČEMPIONAI: DVIEJŲ NAUJŲJŲ LYDERIŲ ISTORIJA

Rolandas Kažimėkas

Kartingas Lietuvoje jau seniai nebėra vien tik pramoga ar savaitgalio hobis. Pastaraisiais metais jis vis aiškiau įsitvirtina kai sporto šaka, reikalaujanti gerų vairavimo įgūdžių, atkaklumo, fizinės jėgos, techninio meistriškumo ir psichologinio stabilumo. Profesionalūs lenktynininkai labai dažnai savo kelią pradeda kartingo trasose, kur pirmieji išmokti dalykai – vairo valdymas, stabdymas ir akceleracijos pojūtis, važiavimo trajektorijos ir elgesys trasoje tarp kitų sportininkų – tampa pamatu vėlesnei karjerai. Viena ryškiausių Lietuvos organizacijų, nuosekliai dirbančių su jaunaisiais sportininkais „Baltic Karting Academy“ per aštuonerius metus išaugino ne vieną nacionalinio lygio sportininką, o šiandien jos vardas vis dažniau minimas ir tarptautiniame kontekste.

LITERATŪRA IR MENAS 2026 m. Nr. 2

ANDORA SUSIDURIA SU RIMTU IŠŠŪKIU: KAIP NEPRARASTI SAVITUMO

Maria Cucurull

79 tūkstančiai kilometrų šviesolaidžio –to pakaktų apjuosti Žemę du kartus. 468 kvadratinių kilometrų ploto šalis, kurioje gyvena šiek tiek daugiau nei 80 tūkstančių gyventojų, kasmet pritraukia daugiau nei 9 milijonus turistų, kitaip tariant, apsilankančiųjų skaičius maždaug 117 kartų lenkia nuolatinių gyventojų skaičių. Toks Andoros įvaizdis pristatomas reklamose, tačiau egzistuoja ir kitokia Andora – užsibrėžusi išsaugoti savo unikalumą. Einant pagrindine komercine gatve atsiveria septynių dangoraižių panorama, tačiau kur kas įdomiau tyrinėti septynias romaninio stiliaus bažnyčias. Galima sakyti, kad šis pavyzdys ir charakterizuoja Andorą: šalis, įsikūrusi tarp dviejų valstybių milžinių, nenori atsilikti ir diegia naujoves, tačiau stengiasi neištirpti globaliame pasaulyje.

AŠ GIRDŽIU, O KALNAS KALBA

Rita Rakostik

Romanas „Aš dainuoju o kalnas šoka“ – tai daugiabalsė Pirėnų giesmė. Rikiuodama naratyvo esybes, gyvenančias žemės ir dangaus sklypelyje tarp Kamprodono ir Prats de Moljo, autorė, menininkė ir rašytoja Irene Solà kuria gyvenimo būčių konsteliaciją pasaulyje, buveinę, kurioje visada kalbama choru ir bet koks bandymas prabilti vienu balsu tampa polifoninis. Per aštuoniolika skyrių skaitytojas stebi fragmentišką provokuojančių scenų seką, kurioje savo žodį taria virtinės žmogiškųjų ir nežmogiškųjų esybių, gyvių ir mirusių. Tėvai ir sūnūs, broliai ir seserys, poetai ir stirnos, lokiai ir vandenės, šunys ir mirties trimitėliai, vaiduokliai ir debesys, net paties kalno viduriai skamba tarp teksto eilučių, paženklintų šiam pasienio kraštui savito smagaus žiaurumo ir lengvabūdiško džiugesio.

STILIUS 2025 m. Nr. 5

UŽ AISTRĄ KALNAMS DĖKINGA TĖČIUI

Laura Bulvydė

Televizijos laidų vedėja Eglė Daugėlaitė su vyru Dominyku ir bičiuliais penkias dienas džiaugėsi slidinėjimu Šveicarijos Alpėse įsikūrusiame Cerma kurorte. „Tai pirmosios mūsų slidinėjimo atostogos be vaikų“, – „Stiliui“ sakė du sūnus auginanti moteris, kiek anksčiau su sutuoktiniu išbandžiusi ir Prancūzijos trasas. Eglė slidinėjimo trasose – ne naujokė, slidinėja nuo 10 metų. Už įskiepytą meilę kalnams ir slidėms televizijos laidų vedėja dėkoja tėčiui, mat pati pabandžiusi mokyti vaiką suprato, kiek daug pačiai padovanojo tėvai, kiekvieną žiemą veždamiesi ją slidinėti iš pradžių į Čekiją, vėliau – į Austriją, Italiją. Šiemet pasirinko Šveicariją, nes tikrai nemažai lietuvių čia sugrįžta, tad gavo daugybę gerų atsiliepimų ir rekomendacijų.

KARALIŲ VIEŠNAGĖJE – NE TIK SUBTILI PRABANGA

Lietuvą pamalonino Danijos karališkoji pora – karalius Frederikas X ir karalienė Mary. Vos tik lėktuvui nusileidus svečius pasitiko žiema, seniai taip ryškiai neatskleidusi savo tikrojo charakterio: sniego pusnys, žvarbus oras ir šiaurietiška ramybė, tapusi natūraliu karališkosios viešnagės fonu. Dėmesį traukė ir dar viena detalė – Danijos monarchai į Vilnių atskrido bendrovės „airBaltic“ lėktuvu, keliaudami kartu su kitais keleiviais. Šis pasirinkimas subtiliai pabrėžė modernų, nuo perteklinio formalumo nutolusį karališkosios šeimos požiūrį.