Paslapčių skrybėlė

Vieną pilką rudens dieną, kai už lango buvo dargana rinkomės į biblioteką. Atėję radome labai didelę skrybėlę, o po ja gulėjo Karl Newson  Wazza Pink knyga „Paslapčių skrybėlė“. Buvo aišku, kad šiandien bus daug paslapčių. Tuoj pat, pradėję skaityti šią knygą, supratome, kad senelio Džounso laikoma skrybėle sukurta nuotykiams, kad ji skirta paslaptims laikyti. Pakalbėję apie paslaptis, kada ir kaip jas reikia išlaikyti, saugoti nusprendėme pažaisti žaidimą. Visi ant lapelių rašėme apie save po du melus ir vieną tiesą, savo paslaptis dėjome į skrybėlę.  Kaip iš skaitomos knygos „...kažkoks daiktas sučežėjęs iškrito ir lėtai ėmė leistis ant žemės“, taip ir mes iš bibliotekoje rastos skrybėlės traukėme lapelius su mūsų paslaptimis. Kai kurias gan lengvai įminėm, kitoms įminti reikėjo daug pastangų: pokalbių, papildomų klausimų, prisiminimų, bet buvo ir tokių, kurios tik dar labiau pasidengė paslapties šydu ir liko paslaptimis.