Periodikos skaityklos naujienos

SODYBA 2024 m. Nr. 4

IŠNYKTI PASMERKTO NAMO ISTORIJA: IŠSAUGOTI TAI, KAS NIEKAM NERŪPĖJO

Kristina Horoman

Buvo ankstyvas pavasaris. Kai gamtoje dar vyravo žiemos ir pavasario konfliktas, kai sprogstančius medžių pumpurus kaustė šalnos, ir batai į žemę klimpo iki raištelių. Kai trumpam nušvitusi saulė savo užnugaryje slėpė žvarbią liūtį, žmonės automobiliu vyko į nežinią, kuri tapo The Horomans šeimos gyvenimo projektu. Sustoję pakalnėje, kelias minutes dar pasėdėjo tyloje be žado, o tada susižvalgę išlipo ir patraukė link apleisto namo.

ANTIKVARINIS BALDAS ŠIANDIENOS INTERJERE

Vainora Blaškevičiūtė

Dar visai neseniai karaliavęs skandinaviškas stilius, kai sienos ir baldai buvo baltų bei pilkų atspalvių, pamažu traukiasi į šoną, pjedestalą užleisdamas spalvoms bei įvairių stilių samplaikoms. Ta pati tendencija pastebima ir baldų sferoje. Šviesių tonų kambarius pagyvina išskirtinis akcentinės spalvos baldas arba net visiškai skirtingų spalvų derinimas. Jei nėra drąsos interjerą papildyti masyviu baldu, senovinio stiliaus gūsį galima įpūsti vintažiniu kilimu arba senoviniu šviestuvu. 

STILIUS PLIUS 2024 m. pavasaris ir vasara

KŪRYBA, GIMUSI UŽMERKUSI AKIS

Agnė Mačiulytė

Į globalią mados rinką po truputį prasiskinančios Lietuvos vardas ne kartą nuskambėjo Londono ir Paryžiaus mados savaitėse, o pernai rudenį jis buvo girdimas ir Niujorke. Jungtinių Amerikos Valstijų mados sostinėje savo darbus pristačiusi prekės ženklo „Laimės kamertonas“ įkūrėja Ieva Mažonytė-Lukoic šiame renginyje buvo vienintelė Baltijos šalių atstovė. Ieva savo auditoriją apibūdina kaip asmenybes, ieškančias išskirtinumo, spalvų, kokybės. Anot kūrėjos, dauguma jų yra susipažinusios, girdėjusios apie fraktalinį piešimą arba ieško originalumo.

KITOKS MODELIO GYVENIMAS

Ona Kacėnaitė

2012-aisiais amerikiečių modelį, tuomet 24-erių Lauren Wasser ištiko higieninio tampono sukeltas toksinio šoko sindromas. Manekenė neteko kojų, paniro į depresiją, galvoje sukosi mintys apie savižudybę. Tačiau dabar ji vėl puošia mados žurnalų viršelius ir pristato garsiausių mados namų kolekcijas. Manekenė turėjo iš naujo susikurti savo tapatybę, protezus suvokti kaip savo išvaizdos dalį. Taip ji sukūrė „merginą su auksinėmis kojomis“. Auksiniai kojų protezai ją padarė dar labiau išskirtinę.

KRANTAI  2024 m. Nr. 1

RYGOS PORCELIANO SERVIZŲ PASAULYJE

Audrius Musteikis

Latvijoje ir net kitose šalyse didėjant susidomėjimui Rygos porcelianu, Rygos porceliano muziejaus darbuotojos Diana Laurina ir Iliana Veinberga parengė leidinį „Servizai nuo A iki Z. Rygos porcelianas. 20 a. antra pusė“. Gausiai iliustruotas katalogas pristato svarbią Latvijos pramoninio paveldo dalį. Sykiu tai medžiaga dizaino istorijai, vadovėlis, įvedantis į kavos ir arbatos servizų formų ir dekoro pasaulį. Karantino metu muziejininkėms atsirado daugiau laiko patyrinėti muziejaus fondų medžiagą, todėl kilo sumanymas išleisti kavos ir arbatos servizų katalogą, kuris buvo išpirktas per savaitę.

„ŽIŪRĖTI Į ŽVAIGŽDES IR MĖGAUTIS GALIMYBE BŪTI“

Elvina Baužaitė

Teatrologė Evelina Baužaitė kalbina aktores Viliją Grigaitytę, Jūratę Onaitytę ir Inesą Paliulytę apie spektaklio „Kai mes būsim jauni“ prasmes. Spektaklis sukurtas pagal dramaturgės Daivos Čepauskaitės specialiai Nacionalinio Kauno dramos teatro vyriausios kartos aktorių ansambliui parašytą to paties pavadinimo komišką dramą. Pokalbyje įvairiais aspektais analizuojama būties problematika, aptariami skirtingi žmogaus gyvenimo etapai, individualios ir kartu bendražmogiškos patirtys, leidžiančios suvokti kasdienos svarbą, individo nusiteikimo, kaip gyventi, reikšmę, kad laiko tėkmėje atsiskleistų ir išsiskleistų akimirkų gėris ir grožis.

SAVAITGALIS 2024 m. Nr. 13

IŠ LIETUVOS ŽEMĖS IR VARŠUVOS VĖJO

Danutė Jonušienė

Daug žmonių pasaulyje dėl traumų, navikų ar ligų netenka kaulinio audinio. Jei tai atsitinka žandikaulyje, pasidaro sunku kramtyti, pasikeičia veido bruožai, žmogus atrodo kur kas vyresni, nei parašyta jo pase. Pasaulyje yra vos keli mokslo centrai, kurie ieško pakaitalo natūraliam kauliniam audiniui. Lietuva irgi yra tokių tyrimų žemėlapyje. Vilniaus universiteto doktorantė, burnos chirurgė Milda Vitosytė yra įsitraukusi į mokslininkų grupę, kurios planuose – 3D spausdintą kaulinį audinį pritaikyti žmonėms.  

APLINKOS SPAUDIMAS MANEKENEI – NĖ MOTAIS

Eleonora Bačytė

Vienas geriausių Lietuvos modelių, verslininkė Simona Starkutė dirbdama apkeliavo visą pasaulį. Kelionės bei patirtis padėjo jai praplėsti akiratį ir sykiu susiformuoti tvirtą poziciją: gyvenime kiekvienas turime teisę būti tuo, kuo norime, o gyventi taip, kaip norime, o  ne pasiduoti aplinkos spaudimui. Kaip jai sekasi laikytis savo principų? Simona – netipinė Lietuvos manekenė: ji niekada nebuvo ištekėjusi už turtingo verslininko, krepšininko ar pramogų pasaulio žvaigždės. Ir tokia padėtis susiklostė todėl, kad ji pati nori taip gyventi – nesvajoja nei apie šeimą, nei apie vaikus, nei apie vestuves.

NATIONAL GEOGRAPHIC LIETUVA. GRYBAI 2024 m. Nr. 4

AUGALIJA. GYVŪNIJA. GRYBIJA

Nick Martin

Argumentai, kad grybai turi būti laikomi atskira gamtos pasaulio karalyste, paprasti: be jų šioje planetoje neegzistuotų didžioji dalis mums žinomos gyvybės, pradedant sausumos augalais. Mažiausiai prieš 400 mln. Metų mikoriziniai grybai padėjo augalams kolonizuoti Žemės sausumą pasiekę gana paprastą kompromisą: grybai yra linkę užmegzti simbiotinius santykius su įvairiais augalais bei gyvūnais ir plinta maitindamiesi bei plėsdamiesi. Dėl to šiandien grybai gyvena daugumos augalų šaknų sistemose, pasisavindami fotosintezės metu pagaminamą cukrų ir mainais padėdami augalams gauti vandens bei svarbiausių maistinių medžiagų.

MADŲ KAPINĖS

John Bartlett

Daugelio pasaulyje mėgstamų prekių ženklų drabužiai guli suversti į krūvas Čilėje esančioje Atakamos dykumoje. Jų kelionė į šį  sąvartyną atskleidžia šiuolaikinės greitosios mados užkulisius. Ligoninės darbuotojas ir studentas Fransiskas Anchelis papildomai užsidirba Atakamos dykumos drabužių stirtose ieškodamas parduoti tinkamų daiktų. Siuntos dėvėtų drabužių į Čilėje esantį laisvąjį Ikikės Uostą atplaukia kiekvieną savaitę. Dalį jų nuperka perpardavinėtojai, bet tonos drabužių galiausiai vis tiek pasiekia šį sąvartyną. Perpardavimas kurį laiką buvo naudingas, bet ilgainiui tą naudą užgožė nenumaldomai augantis išmetamų daiktų mastas.