• I-V 9:00-18:00
  • VI 10:00-16:00

Periodikos skaityklos naujienos

Apžvelgiame keletą naujų žurnalų:

SUSIKŪRUSI ROJŲ, AUGALŲ IR PAUKŠČIŲ KARALYSTĘ

Virginija Majorovienė

Biomedicinos mokslų habilituota daktarė, Santaros klinikų Laboratorinės medicinos centro Vaikų ligų diagnostikos laboratorijos vedėja, gydytoja alergologė-klinikinė imunologė Audronė Eidukaitė yra kūrybiška asmenybė, fotomenininkė, laisvalaikiu iš rankų nepaleidžianti profesionalaus fotoaparato. Jos įamžintos gamtos – paukščių, augalų, pievų, upių, miškų – nuotraukos yra tikri perlai. Savo rankomis sukurtoje sodyboje tarp miškų gydytoja visa širdimi ir siela puoselėja įvairiausių augalų sodą, draugauja su miško gyventojais, kurie šeimininkei prikrečia juokingų išdaigų.

MUZIKA YRA TAI, DĖL KO GYVENAU

Virginija Majorovienė

Dirigentas, atlikėjas, muzikologas, profesorius emeritas, vienas intelektualiausių muzikos pasaulio menininkų, visuomenėje plačiausiai žinomas dėl unikalaus humoro jausmo Donatas Katkus, įkūręs Valstybinį Vilniaus kvartetą ir Šv. Kristoforo kamerinį orkestrą, šiemet minintį savo muzikinės veiklos trisdešimtmetį, dabar yra Garbės dirigentas ir džiaugiasi, kad savo orkestrą atidavė į patikimas Modesto Barkausko rankas. Ilgus dešimtmečius prof. D. Katkus dėstė Vilniaus universiteto bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentams, grojo altu, organizavo kvartetinės muzikos festivalius, rašė knygas, o pastaruoju metu su skaitytojais dalinasi savo įdomaus gyvenimo prisiminimais.

 

ILIUSTRUOTOJI ISTORIJA 2024 m. Nr. 2

MŪŠIS PRIE KADEŠO

Kas valdo Siriją, tas valdo pasaulį. Taip buvo sakoma senovėje, todėl galingasis farafonas Ramzis II surinko stipriausią kariuomenę, kokios Egiptas dar niekada nebuvo turėjęs. Kariai ryžtingai išžygiavo į šiaurę, bet už stipriai įtvirtinto Kadešo miesto sienų jų laukė priešas. Kadešo užkariavimas buvo didžioji Ramzio svajonė, todėl su hetitais jis pats kovojo priešakinėse gretose. Hetitai svaidė ietis, o kovos vežimus traukiantys arkliai trypė žygiuojančius egiptiečius, jų kūnai buvo traiškomi po sunkiais ratais.

 

5 PRIEŽASTYS, KODĖL EUROPA TAPO PRIKLAUSOMA NUO JAV KARIUOMENĖS

II pasaulinis karas užbaigė Europos galingųjų valstybių dominavimo erą ir pavertė JAV neginčijamu Vakarų kariniu lyderiu. Praėjus 78 metams, Europa vis dar labai priklausoma nuo JAV – tam yra keletas konkrečių priežasčių. Po karo Europa liko sugriauta ir nuskurdusi, o JAV klestėjo. Amerikos namų frontas buvo nepaliestas, o karo ginklų gamyba paskatino spartų pramonės ir ekonomikos augimą. Kartu karas pakeitė JAV požiūrį į santykius su Europa. Anksčiau amerikiečiai stengdavosi nesikišti į europiečių vidaus reikalus, o po karo JAV manė, kad šalies vaidmuo Europoje ir būtinas, ir pageidautinas. Kadangi Vokietija buvo sugriauta, o Britų imperija žlugo, JAV prisiėmė neginčijamo vieningų Vakarų lyderio vaidmenį.

 

STILIUS  2024 m. Nr. 8

FILMAS DOVANOJO MEILĘ IR ATVEDĖ NAMO

Laura Bulvydė

„Save visada laikiau lietuviu“, – sakė režisierius Tomas Vengris, gimęs ir užaugęs Jungtinėse Amerikos Valstijose. Neseniai naujausią savo filmą Lietuvoje pristatęs kūrėjas atviras – Holivudo kino fabrikas, nors jame ir sukosi kurį laiką, – ne jam. Be to, namai ten, kur šeima. „Vilniuje jaučiuosi puikiai, šis miestas mano kūrybai artimas. Žinoma, namai šiuo metu – Rygoje, su šeima“, – sako Tomas. Su latvių režisiere Žanete Skarule jis augina dukrelę Kleo. Režisierius neslepia, kad pristatyti savo darbus Lietuvos žiūrovams jam – didelė atsakomybė ir įsipareigojimas.

 

GYVENIMAS ANT VANDENS

Jau ne vienus metus vyksta pasaulinė kova su klimato kaita – šia tema įnirtingai diskutuojama tiek tarptautiniuose kongresuose, tiek prie pusryčių stalo šeimos rate. Nepaisant to, kasdien jaučiame vis didesnius aštrėjančios krizės padarinius – jūros lygis kyla vis sparčiau, tad nenuostabu, kad kuriamos miestų ant vandens vizijos. Nigerijos šiaurėje, Kadūnoje, gimęs Kunle Adeyemi yra žinomas dėl savo tvarių projektų. „Esu įsitikinęs, kad ateityje daugiau žmonių gyvens ne sausumoje, o ant vandens. Kam kovoti su vandeniu, jeigu galima išmokti su juo gyventi?“, – sako kūrėjas, tvenkinyje pastatęs plūduriuojančias konstrukcijas, kurios atkartoja Lagoso rajono (Nigerija) žmonių gyvenamuosius būstus ant vandens.

 

ŽMONĖS LEGENDOS 2024 m. Nr. 1

IŠ LIETUVOS ŽEMĖS IR VARŠUVOS VĖJO

Gerda Prancūzevičienė

Visame pasaulyje pripažintam Varšuvoje gyvenančiam menininkui Stasiui Eidrigevičiui paklūsta tiek visos vaizduojamojo, tiek kitų menų stichijos, lengva ranka jis pažabojo net Pegasą. Šie metai dailininkui ypatingi: pavasarį Panevėžyje bus atidarytas modernus jo vardu pavadintas muziejus, liepą maestro pasitiks 75-ąjį jubiliejų. Tačiau mažinti kūrybinių apsukų meno klajūnas nė neketina.


KAI NAMAI YRA KELIAS. O ŠEIMA – MOTOCIKLAI

Jolanta Masiulienė

„Žmogus gimsta du kartus – antrą kartą kelyje“, – rašė amerikietis Henry Davidas Thoreau. Ši citata kaip reta tinka legendiniam Lietuvos motociklizmo kultūros vėliavnešiui Antanui Ilgauskui (1913–2002). Gimęs vasario 16 dieną, legendinis Lietuvos sportininkas visą gyvenimą aistringai mylėjo laisvę ir pats tapo savotišku jos simboliu. Tarpukario Lietuvoje Antanas Ilgauskas vadovavo Lietuvos motociklininkų klubui, 1938 metais laimėjo tautinės olimpiados dalimi tapusį ralį „Aplink sietuvą“, po karo patyrė kolegų pavydą ir išdavystę, politinio kalinio lemtį, tačiau iki mirties liko ištikimas didžiausiai savo gyvenimo meilei – „Harley-Davidson“ motociklams.

 

SODO SPALVOS 2024 m. Nr. 2

BORTELIAI: KAIP SUVALDYTI KIEMO GĖLYNUS

Lietuviška sodyba nuo seno neįsivaizduojama be gėlyno, o dažniausia – be kelių. Net miesto namų, prie kurių žemės – tik mažytis lopinėlis, kiemeliuose šeimininkės įsigudrina pasodinti bent kelias gėles, kad kvepėtų, būtų gražu, jauku ir miela. Todėl pokalbiai apie gėlynus labai gyvi, o jų įrengimo niuansai – neišsemiama tema. Mažai diskutuojamas, bet svarbus aspektas – kaip šiandien dažniausiai formuojami gėlyno kraštai. „Atskirti gėles nuo vejos būtina, kad pjovėjas – robotas ar žmogus – suprastų, kur ji baigiasi, ir gėlynas išlaikytų savo kontūrus“, – sako Arūnas Sūnilaitis, „Viržių medelyno“ savininkas, kraštovaizdžio dizaineris.

 

KADA SUŽYDĖS HIACINTŲ ORCHIDĖJOS?

Hiacintų orchidėjos vardas nuteikia daug poetiškiau nei tikrasis botaninis – ruožuotoji kryputė. Maždaug prieš 100 metų šis augalas buvo vadinamas kitaip – Bletia hyacinthia. Botanikai tikslino sistematiką, keitė vardą, bet augintojai vis dar mėgsta hiacintų orchidėjos vardą. Ruožuotoji kryputė paplitusi pietrytinėje Kinijos dalyje, Japonijoje, Korėjoje, Mianmare. Auga drėgnuose šlaituose, pievose, upių ir upelių pakrantėse.

Paskutinį kartą redaguota: 2024-03-01 16:42