Naujienos

Gamtos vartus atvėrus

Gamtos vartus atvėrus

Kviečiame pasigrožėti gyva ir spalvinga Juozo Padolskio ir Onos Mickevičiūtės fotografijų paroda...

Juozas Padolskis gimė Vilkaviškio rajone, vėliau gyvenimas jį nubloškė į Sovietų sąjungos gilumą, kur dalyvavo geologijos ekspedicijose.

„Staiga suvokiau, kokia skirtinga yra gamta, kai pamačiau didingus kalnus, saulės iškepintas dykumas, neaprėpiamus miškus. Kaip visa tai skyrėsi nuo Suvalkijos lygumų... Tuomet panorau tai įamžinti, nes žmogaus atmintis yra tokia talpi, bet kartu ir netobula", – sako Juozas. „Fotografuoti išmokau pats, pradėjau studijuoti gamtą, bandžiau ją perprasti. Tai buvo tikrai nelengva. Prireikus, patardavo dokumentinių filmų apie gamtą kūrėjas Petras Abukevičius, garsus gamtininkas Ričardas Kazlauskas, gamtos fotografas Kęstutis Verbickas, – prisipažįsta Juozas, apie gamtą dabar žinantis pakankamai daug. Su fotoaparatu jis nesiskiria daugiau kaip 50 metų.

Juozo Padolskio nuotraukos puošia knygos „Miškas ir mes" puslapius, jomis iliustruoti Rietavo, Tauragės, Ukmergės, Kuršėnų, Vilniaus ir kitų miškų urėdijų leidiniai, knyga „Lietuvos valstybiniai miškai". Jas mielai talpina „Lietuvos rytas", „Valstiečių laikraštis", „Lithuania in the World" („Lietuva pasaulyje" anglų kalba), „Veido" leidyklos leidiniai. Naminių gyvūnų nuotraukos skelbiamos žurnaluose „Didysis šuo", „Didysis šuo ir jo draugai", „Mano zoohobis" ir kituose, kur karaliauja ne tik laukiniai augalai, gyvūnai, paukščiai, bet ir katės, šunys, egzotiški ropliai.

Ona Mickevičiūtė gimė Širvintų rajono Musninkų gyvenvietėje.

Fotografuoti nuostabius gimtojo Širvintų rajono gamtą ir žmones mergaitė išmoko 14 metų, tačiau šios profesijos nepasirinko – baigusi vidurinę įstojo į žurnalistiką, bet pasimokė tik 2,5 metų ir išvažiavo mokytis į tuometės Sovietų sąjungos sostinę, Maksimo Gorkio vardo literatūros institutą.

Grįžusi Ona dirbo leidyklose, kur redagavo, vertė grožinę literatūrą, tačiau nemažai metų atiduota ir žurnalistikai (Žurnalistų sąjungos narė).

Fotografija ją lydėjo visą gyvenimą: įamžinta nuostabi tuometės Sovietų sąjungos ir kitų šalių gamta, miestų architektūra.

Kartu su Juozu jie daug metų keliauja po Lietuvą ir keliais fotoaparatais vienu metu fiksuoja tuos gyvūnus, kuriuos sutinka miškuose, pievose, laukuose, pelkėse ir baisiuose šabakštynuose, nes ten slapukai ir mėgsta glaustis – kuo toliau nuo žmonių.

Prabėgus dešimtmečiui jau sunku prisiminti, kuris kadras yra kurio iš jų. Nuotraukos yra bendros, nes vienas pastebėjo upelyje braidžiojantį juodąjį gandrą, kitas nufotografavo, vienas prikėlė iš miego barsuką arba lapiuką, o kitas tuo metu net uždusęs iš fotoaparato „pleškino" tą gražuolį.

„Pasaulyje nėra netgi dviejų visiškai identiškų tos pačios rūšies gyvūnų, o jų kailyje nėra dviejų visiškai vienodų šerelių. Nors pievose marguojantys žiedeliai atrodo vienodi ir neįdomūs, kiekvienas augalas yra unikalus. Sunku net įsivaizduoti, tačiau Žemės rutulyje nėra dviejų vienodų tos pačios rūšies gyvūnų nei paukščių, dviejų identiškų medžių, žolynų arba gėlių, ant bet kurio augalo nėra dviejų vienodos formos ir spalvos lapų, žiedų, stiebų, šakelių. Gamta yra talentingiausias dailininkas ir unikaliausias architektas. Mums tik lemta ją stebėti, grožėtis, fiksuoti ir gerbti tą jos talentą", – įsitikinę Ona ir Juozas.