Naujienos

Atminties vakaras: nepriklausomos valstybės kūrėjų sukaktys.

Liepos 5 d. 16 val. Šakių viešojoje bibliotekoje, Gimnazijos g. 1, atminties vakaras: nepriklausomos valstybės kūrėjų sukaktys.Minėsime 150-ąsias Saliamono Banaičio ir vyskupo Justino Staugaičio, 130-ąsias Jono Vailokaičio gimimo metines.

Pranešimus skaitys:
Saliamonas Banaitis: darbai Lietuvai (Povilas Baršys, monografijos apie S.Banaitį autorius),
Jonas Vailokaitis (Alvyda Čepaitytė (aktorė, J.Vailokaičio draugijos narė),
Justino Staugaičio palikimas Lietuvai (LR Seimo narys, dr. Arvydas Vidžiūnas)
Dainuos operos solistė Rasa Juzukonytė.

Maloniai laukiame Jūsų
Informacija tel. 51 501

 

Saliamonas Banaitis (1866–1933)

Lietuvos spaustuvininkas, leidėjas, 1918 m. Vasario 16-osios Akto signataras, modernios ir kultūringos Lietuvos kūrėjas Saliamonas Banaitis gimė 1866 m. liepos 15 d. Vaitiekupių kaime. Lietuviškos spaustuvės Kaune įkūrėjas (1905), Vilniaus Didžiojo Seimo dalyvis (1905), „Saulės" gimnazijos ir dvylikos pradžios mokyklų Kaune steigėjas, Kauno žinių leidėjas (1915), Lietuvių konferencijos Vilniuje organizacinio komiteto narys, konferencijos dalyvis (1917), Lietuvos Tarybos narys, Šakių apskrities viršininkas (1919), vienas iš Prekybos ir pramonės banko steigėjų (1918), Lietuvos garlaivių bendrovės įkūrėjų (1919), Žemdirbių balso leidėjas ir redaktorius (1919–1923), vienas iš Lietuvos žemdirbių sąjungos steigėjų ir jos vicepirmininkas (1919–1931). Jo pastangomis 1932 m. įsteigta Kauno užmiesčio autobusų stotis, jos viršininku buvo iki 1933 m.

Justinas Staugaitis (1866–1943)

Vyskupas, visuomenės veikėjas, 1918 m. Vasario 16-osios Akto signataras Justinas Staugaitis gimė 1866 m. lapkričio 14 d. Tupikų kaime (dab. Šakių r.), valstiečių šeimoje.

Kunigavo įvairiose Lietuvos ir Lenkijos vietose. 1906 m. paskirtas pirmuoju Lekėčių klebonu. Marijampolėje įsteigė vaikų darželį, 1906 m. įkūrė „Žiburio" švietimo draugiją. Rengė paskaitas, vaidinimus, atidarė dvi pradines mokyklas, mergaičių progimnaziją, steigė bibliotekas, senelių ir našlaičių namus, įkūrė „Žagrės" draugiją. 1911 m. tapo Lietuvių mokslo draugijos nariu, katalikiško mėnraščio „Vadovas" redaktorius. Bendradarbiavo „Šviesoje", „Ūkininke", „Šaltinyje", „Viltyje", „Vilniaus žiniose", „Bažnytinėje apžvalgoje", „Spindulyje", „Tiesos kelyje", „Švietimo darbe", „Naujojoje Romuvoje". Išleido 17 knygų, parašė daugiau kaip 350 straipsnių

Lietuvos Tarybos narys, vicepirmininkas, Lietuvos Valstybės Tarybos vicepirmininkas, Lietuvos delegacijų dėl Lietuvos nepriklausomybės užsienio šalyse vadovas, Steigiamojo Seimo vicepirmininkas. Vadovavo I ir II Seimui (buvo Seimo vicepirmininku ar Seimo Pirmininku). Antrojo Seimo pirmininkas (1923-08-10–1925-01-27). Kaip Seimo Pirmininkui, jam kartais tekdavo pavaduoti Respublikos Prezidentą. Telšių vyskupas (1926–1943), Telšių kunigų seminarijos įkūrėjas (1927).

„Dieve, neapleisk Lietuvos" – tai buvo paskutiniai Justino Staugaičio žodžiai.

Jonas Vailokaitis (1886–1944)

Finansininkas, „Ūkio banko", akcinių bendrovių „Maistas", „Lietūkis", „Cukrus", „Urmas", „Metalas", „Palemonas" akcininkas, 1918 m. Vasario 16-osios Akto signataras, turtingiausias tarpukario Lietuvos žmogus Jonas Vailokaitis gimė 1886 m. birželio 25 d. Šakių apskrityje, Sintautų valsčiuje, Pikžirnių kaime.Tarnavo Marijampolės „Žagrės" kooperatyve. 1912 m. su broliu Juozu Kaune įkūrė Brolių Vailokaičių ir bendrovės banką. 1917 m. dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje. Išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1919 m. su broliu Juozu įkūrė Ūkio banką ir buvo jo vadovas. Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys. 1920 m. išrinktas į Steigiamąjį Seimą. Jame buvo Valstybės finansų ir biudžeto komisijos pirmininkas. Akcinių bendrovių „Maisto", „Metalo" vienas steigėjų ir dalininkų. „Metalo" valdybos pirmininkas. Įkūrė prekybos „Eksporto ir importo" akcinę bendrovę. 1925 m. išrinktas Lietuvos banko tarybos nariu.1937 m. – Urmo bendrovės pirmininkas ir bankininkų atstovas Prekybos ir pramonės rūmuose. 1927 m. vienas Lietuvos aeroklubo steigėjų.