Naujienos

Nauja L. S. Černiauskaitės knyga

Gruodžio 3d. 11val. Vaikų literatūros skyriuje Lauros Sintijos Černiauskaitės knygos "Žiema, kai gimė Pašiauštaplunksnis" pristatymas. Dalyvaus kun. Vytautas Mazirskas.


*Savo įspūdžiais apie perskaitytą knygą, Advento svarbą, papročius, tradicijas dalinsis Griškabūdžio, Barzdų parapijų klebonas

kun. Vytautas Mazirskas.

 

Maloniai Jūsų laukiame:)

 

                                         ADVENTO   POPIETĖ   SU   KNYGA

 

        Su žiemiška gruodžio pradžia pasibeldė Adventas – ramybės, susikaupimo, vilties ir stebuklo laukimo metas.  Neretai pasinerti į apmąstymų pasaulį padeda knygos. Ypač gera, kad jas į rankas paima moksleiviai.

   Šakių viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje vyko Lauros Sintijos Černiauskaitės knygos ,,Žiema, kai gimė Pašiauštaplunksnis“ pristatymas. Neatsitiktinai pasirinkta ši knyga – kaip sakė vaikų literatūros skyriaus bibliotekininkė Ingrida Talalienė, pastaruoju metu norima atkreipti dėmesį į lietuvių autorių kūrybą. Neatsitiktinai buvo pakviestas ir svečias – Griškabūdžio ir Barzdų parapijų klebonas Vytautas Mazirskas, kalbėjęs ir apie perskaitytą knygą, ir apie Advento bei Kalėdų laikotarpį, ir kartu paprastai aiškindamas tikėjimo tiesas.

     Knygos aptarime dalyvavo ketvirtokai. Kai kurie knygą jau buvo perskaitę, kai kurie ją dar tik skaitys, na, o tie, kam skaitymas nėra malonus užsiėmimas, išgirdo juos sudominusį pasakojimą apie Pašiauštaplunksnį, kuris atsiranda pagrindinės herojės gyvenime kaip tik Kalėdų švenčių išvakarėse. Kas gi jis, tas rastinukas kūdikis, stebuklingai augantis? Tai ne kas kitas, o Bedugnių angelas, saugantis mergaitę, o vėliau ir jos draugą. Knyga kupina ir šio amžiaus socialinių problemų – tėvų bei vaikų santykiai, patyčios, požiūris į draugystę bei ankstyvos pirmosios meilės užuomazgos, - ir gero humoro su fantastiniais elementais, nes, kaip prisipažino kun. V. Mazirskas, buvo epizodai, privertę nuoširdžiai kvatoti.

    Nuoširdus ir paprastas klebono bendravimas su jaunaisiais skaitytojais nutiesė atvirumo tiltą. Kilo tai vieno, tai kito rankos, ir vaikai pasakojo ne tik perskaitytos knygos įspūdžius. Jie išdrįso prisipažinti, jog dažnai girdi suaugusiųjų formulę ,,Neturiu laiko,“ nors taip norisi pasidalinti džiaugsmu ar nesėkme. Turbūt, daugelį nuramino klebono paguoda, kad kiekvieno gyvenime yra angelas, kuris visada išties ranką ir perkels per visas bedugnes.

   Šiltas, jaukus bendravimas baigėsi abipusiu lauktuvių dalinimu – klebonas apdovanojo vaikus paveikslėliais bei palaimino, o pats dovanų gavo angelą, gal netgi Pašiauštaplunksnio iš knygos giminaitį... Popietė bibliotekoje vaikams tapo gerąja Advento dvasia, vedančia į stebuklingą metai iš metų besitęsiančią Kalėdų – Jėzaus gimimo šventę...

Vitalija Ližaitienė, Griškabūdis

Nuotr. I. Talalienės