Literatūros valanda P. Širviui
 |
Kur gi tu, poete, išėjai? Neįmanoma galvoti apie Pauliaus Širvio poeziją, neprisimenant paties poeto, jo taurios asmenybės. Pasak Algimanto Baltakio, „negalima įsivaizduoti Širvio poeto be Širvio žmogaus, be jo nelengvos, tačiau nuostabiai tyros biografijos. Lygiai kaip ir sunku įsivaizduoti Širvį žmogų be Širvio poeto. Maža tėra dainių, kurių gyvenimas būtų toks poetiškas, kaip Pauliaus. Jis – poetas iš Dievo malonės, gimęs su žvaigžde kaktoje, tai buvo ir jo laimė, ir jo prakeikimas – kaip ir visų didelių poetų“. Rugsėjo 29 d. Kriūkų mokyklos - daugiafunkcio centro renginių salėje vyko šilta, nuoširdi poezijos, muzikos, žodžio valanda „Ir nusinešė saulę miškai“, skirta Pauliaus Širvio 100 - osioms gimimo metinėms. Gražiai skambėjo kriūkiečių, pagal P. Širvio eiles, Margaritos ir Alfonso atliekamos dainos, iš širdies liejosi Margaritos, Virginijos prisiminimai ir, žinoma, eilės. Kaip be jų! Poeto eiles deklamavo jo kūrybos gerbėja Lilija. Pačiam Pauliui Širviui „poezija – visų pirma – svajonė, jausmas ir muzika, meilė ir neapykanta, apmaudas ir ilgesys, nuoširdus vaiko juokas ir mąstančio žmogaus sarkazmas, verksmas su ašarom ir ašaros be ašarų… Viskas, kas žmogiška…“ Pats poetas turėjo gerą balsą ir mėgo dainuoti. Daug gražių žodžių apie šią nuostabią asmenybę išgirdome iš jo bendraamžių, poetų, rašytojų lūpų LRT filme „Ryto garsai. Lyrikos grynuolis, užbūręs pakylėtos meilės jausmu: minime Pauliaus Širvio gimimo 100-metį“, ne vieną sugraudino Stasio Povilaičio atliekama „Daina P. Širviui“. Paulius Širvys neturi pabaigos. Jo kūryba ir gyvenimas – be pabaigos. Iki šiol per visą Lietuvą skamba pagal jo eiles kurtos dainos, jo poeziją skaito ir kaimo žmogus, ir miestietis. Visi, neabejingi literatūrai. Grynuolis iš lyrikos platybių, turėjęs tikrą Dievo talentą, Atėjusieji į pasimatymą su Pauliumi Širviu, išsamiau susipažinti su šia legendine asmenybe, galėjo stabtelėję prie Kriūkų bibliotekos leidinių parodos „Nuostabaus žmogaus nepakartojamas kelias... Legenda – ne kelias“. |
