Kaziui Borutai 115 m.
 |
Sausio 6 d. sukanka 115 metų, kai gimė lietuvių literatūros klasikas Kazys Boruta. Skaitytojams jis labiausiai žinomas kaip folklorinės prozos kūrėjas ir nepaprastai savito, gražaus, tiesiog puikaus romano "Baltaragio malūnas" autorius. Romano, pagal kurį buvo pastatytas filmas, neseniai sukurtas miuziklas "Velnio nuotaka". Kazys Boruta buvo spalvinga asmenybė, nesitaikstanti su totalitarinių režimų reikalavimais – už tai kiekvienos valdžios buvo kalinamas ir persekiojamas. 1925 m. ir 1927 m. buvo areštuotas, 1933–1934 m. kalėjo Kauno ir Marijampolės kalėjimuose. Baigiantis karui priverstinai buvo varomas į Vokietiją, 1946 m., kaip sovietų okupacijos rezistentas, suimtas ir įkalintas Rasų kalėjime. Amnestuotas ir paleistas 1949-aisiais. Nuo 1941 m. K. Boruta gyveno Vilniuje. Dirbo Mokslų akademijos Literatūros muziejaus vedėju, aktyviai dalyvavo menininkų klubo ir Rašytojų sąjungos veikloje. Karo metais saugojo lituanistikos rankraštinį fondą, išgelbėjo nuo sunaikinimo Adomo Mickevičiaus rankraščius, padėjo gelbėti žydus. Tuo metu baigė rašyti romaną „Baltaragio malūnas", rašė eskizus iš hitlerinės okupacijos Vilniuje („Didžiosios gatvės palėpės užrašai"), pradėjo istorinį kūrinį („Sūduoniai"), planavo pjesę apie L. Stuoką-Gucevičių („Sostinės bokštas"), nepamiršo ir poezijos. Dauguma to laikotarpio kūrinių neišliko. Po karo rašytojas ir toliau vertė užsienio literatūros klasiką, tautosaką, parašė atsiminimų knygą „Gyvenimas drauge su draugu", kurią paskyrė jaunystės draugei ir žmonai Onai Kazanskaitėi-Borutienei. 1955 m. išleido pasakų rinkinį „Dangus griūva", 1960 m. – beletrizuotą skulptoriaus Vlado Grybo biografiją „Sunkūs paminklai", 1963 m. – humoristinę apysaką „Jurgio Paketurio klajonės".
Ta proga bibliotekoje surengta Kazio Borutos spaudinių paroda. |
Paskutinį kartą redaguota:
2020-02-03 12:10