Gedulo ir vilties diena
1941 metų birželio 14 d. 3 val. ryto Sovietų Sąjungos represinės struktūros pradėjo organizuotus masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į atokias šiaurines Sovietų Sąjungos teritorijas.
„Lietuvos Gyventojų Genocido“ pirmojo tomo duomenimis, birželio 14-18 d. bendras išvežtų iš Lietuvos žmonių skaičius siekė iki 18 500. Didžioji dalis – 14 595 žmonių, daugiausia moterys, vaikai ir vyresnio amžiaus vyrai buvo išvežti į tremtį – Altajaus ir Krasnojarsko kraštus, tuo tarpu likę 2 957 vyrai, trėmimo metu buvo atskirti nuo šeimų ir išvežti į GULAG pataisos darbų lagerius. Daugelis kelionės tikslo taip ir nepasiekė – žuvo nuo bado ir šalčio. Įvairiose Sibiro vietose tremtiniai buvo verčiami dirbti medkirčių, geležinkelio tiesėjų ir kt. sunkius fizinius darbus. Be to, juos vargino šaltos aplinkos sąlygos, jiems patiems teko statytis būstus. Ypač sunki padėtis buvo ištremtųjų į negyvenamas salas Lenos žiotyse, prie Laptevų jūros. Čia tremtiniai turėjo kone plikomis rankomis statydintis jurtas, žemines, barakus.
Paskutinį kartą redaguota:
2021-06-22 11:57
Galerija
