Fotografijų parodą „Kriūkų krašto lietuviškos žodžio nešėjai“
Kovo 16 dieną Kriūkų biblioteka pakvietė į virtualią fotografijų parodą „Kriūkų krašto lietuviškos žodžio nešėjai“, skirtą Knygnešio dienai.
Tik lietuvių tauta pergyveno gimtosios kalbos ir spaudos draudimą, tik Lietuvoje žinomi žodžiai knygnešys ir knygnešystė. Keturiasdešimt metų tęsėsi kova dėl lietuviško žodžio.
Šakių kraštas ypatingai garsėjo atkakliais kovotojais dėl lietuviškosios spaudos. Šimtai žmonių gabeno knygas iš Prūsijos, kiti platino jas tarp kraštiečių, o daugeliu atvejų ir nunešdami ar nuveždami jas į kitas, tolimesnes Lietuvos vietoves.
Nemažą indėlį į šį kilnų knygnešystės darbą yra įnešę ir Kriūkų krašto knygnešiai. Per tuos 40 spaudos draudimo metų čia yra gimę, gyvenę ar dirbę 36 draudžiamosios spaudos platintojai. Tai įvairių profesijų žmonės, daugiausia to krašto ūkininkai, ne kartą sėdėję po keletą savaičių ar mėnesių Kriūkų areštinėje ar ilgesnį laiką Kalvarijos, Kauno bei Peterburgo kalėjimuose. Tarp mūsų valsčiaus knygnešių yra buvę ir keturi kunigai. Jie visi buvo atkelti į šio krašto bažnyčias iš kitų parapijų ir čia ilgiau ar trumpiau darbavosi sielovados baruose. Šio krašto knygnešiais yra buvę mokytojai, teisininkai, spaudos darbuotojai, medikai, amatininkai ir net bežemiai, padieniai darbininkai. Tarp Kriūkų krašto knygnešių yra ir dvi moterys.
2006 m. balandžio 21 dieną Liepalotėlių kaime, ant Nykos upės kranto buvo pasodintas pirmasis Šakių rajone vardinis knygnešių ąžuolynas. Šiame ūkininkų kaime spaudos draudimo metais gyveno trys knygnešiai: Antanas bei Jonas Kriaučiūnai ir Motiejus Bundza.
Tą dieną buvo atidengti 3 stogastulpiai: knygnešių ąžuolynui, Jonui Kriaučiūnui, Pranui Rudminui.
Tegul šis knygnešių ąžuolynas primins mums ir ateities kartoms čia įamžintų tautos didvyrių darbus, paaukotus kovai dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.
