Filmo „Visos tarmės gražiausios“ peržiūra

Vasario 2 dienos popietę Plokščių mokykloje daugiafunkciame centre girdėjosi lengvas šurmulys, nes tiek vietos žmonės, tiek svečiai rinkosi į filmo „Visos tarmės gražiausios“ peržiūrą ir susitikimą su filmo režisieriumi Arvydu Barysu.

Autoriaus teigimu, filmo idėja gimė bendraujant su lietuvių kalbos tyrinėtojais, mokytojais ir puoselėtojais. „Kas yra gimtoji kalba? Daugeliui mūsų ‒ tai gimtoji tarmė, kuria kalbėjo mūsų motinos, tėvai ir seneliai. Tai kalba, kuria ištarėme pirmuosius žodžius, dar teisingiau – pirmuosius skiemenis jau ankstyvoje kūdikystėje. Ir netrukus tapome dvikalbiai, nes greta gimtosios tarmės į tolimesnį kelią lydėjo bendrinė kalba. Kaip jos mumyse sugyvena? Kuri brangesnė? Kuri gražesnė? Kuri svarbesnė? Filmo herojai dalinosi savo patirtimi ir požiūriu į tarmę, kuri yra jautriausia ir tuo pat metu tvirčiausia gija, siejanti mus su šeima, namais, tėviške. Ar tikrai mūsų tarmės nyksta sulig kiekviena nugriauta troba ir užartu keliu? Ar apsirengusios miesto drabužiu jos tampa neatpažįstamos, netikros? O gal mums jų nebereikia? Sudie, senutės, jums laikas į muziejų kartu su vyžomis ir klumpėmis? Filme tarmiškai prabils įvairių regionų ir kartų atstovai, pradedant dainuojančia žemaite močiute, baigiant guviais Sūduvos vaikais, draugaujančiais su zuikiais ir moderniomis technologijomis. Į kūrybą mielai įsitraukė ir Punsko lietuviai, ir ne viena Lietuvos įžymybė. Tai nėra mokomasis filmas, tai filmas apie meilę“, – teigiama filmo aprašyme.

Gera valanda žiūrint filmą tikrai neprailgo, o ir po jo girdėjosi šiltų atsiliepimų, jog „labai reikia tokių filmų“, jog nereikia pataikauti masiniam skoniui, kuriant tik populiarius filmus, jog būtina supažindinti jaunąją kartą ir patiems nebijoti bei nesigėdyti kalbėti savo tarme, neužmiršti savo šaknų, gimtinės. Tolimesniam pokalbiui ir filmo aptarimui „prie kugelio“ žiūrovai rinkosi buvusio mokytojo Vidmanto Ambraso namuose. Mokytojas jau ne pirmą kartą inicijuoja režisieriaus A.Baryso kūrybos pristatymus, kurie vyksta ne kur kitur, o mūsų mokykloje.