Debesėlis ieško vardo

Saulėtą, šiltą vasaros popietę rinkomės į prie bibliotekos esantį kiemelį, sustabdyti skriejančio laiko, paganyti debesis. Kiekvienas gavome po tris skirtingus popierinius debesėlius, nors danguje jų buvo apsčiai. Besiklausydami Gintarės Adomaitytės pasakos „Debesėlis ieško vardo“, danguje ieškojome knygoje aprašomo debesėlio. Tada kiekvienas iš savo vardo pirmos raidės galvojome debesėliui vardų, kuriuos užrašėme ant pirmo popierinio debesėlio. Taip virš mūsų galvų, danguje, lėtai slinko debesėliai Virtinukai, Raukšlėtukai, Jaustukai, Pasagėlės, juos apraizgė debesėliai Siūliukai, sparčiu žingsniu lenkė Ristūnas, Patrakėlis, Kakariekis ir kiti jų draugai. Į juos bežiūrint kilo daug įvairių minčių, pasakojimų, istorijų, jas užrašėme ant didesniųjų popierinių debesėlių. Kai istorijomis pasidalinome su draugais, norėjosi visiems padėkoti už be galo  šmaikščią, juokingą, kūrybingą popietę, todėl ant didžiausių popierinių debesėlių vienas kitam rašėme pačius nuoširdžiausius linkėjimus vasarai. Taip išsiskirstėme ne tik akimis paganę debesis, bet dalelę jų nešini rankose.