Atminties valanda „IŠSAUGOJUSIEMS LIETUVIŠKĄ ŽODĮ“
Kovo 16 – Knygnešio diena. Šią dieną Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas, kai po 1863-1864 metų sukilimo, 1865-09-23 Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti knygas lotyniškomis raidėmis, lietuvių ir žemaičių tarmėmis. Tuomet visos knygos turėjo būti leidžiamos su rusišku raidynu. Kovo 16-oji – įžymiojo knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena.
Atminties valandoje „IŠSAUGOJUSIEMS LIETUVIŠKĄ ŽODĮ“, skirtoje Knygnešio dienai ir lietuvių kalbos dienoms paminėti, bibliotekininkė Reda Damijonaitienė Kriūkų vaikų dienos centro auklėtiniams papasakojo apie Šakių krašto atkaklius kovotojus dėl lietuviškosios spaudos. Šimtai žmonių gabeno knygas iš Prūsijos, kiti platino jas tarp kraštiečių, o daugeliu atvejų ir nunešdami ar nuveždami jas į kitas, tolimesnes Lietuvos vietoves. Nepaisant to, kad už knygų platinimą caro žandarų buvo mušami, kankinami, o nepaklusę reikalavimui sustoti – šaudomi vietoje, baudžiama kalėjimu ar tremtimi į Sibirą, knygos buvo gabenamos itin aktyviai.
Knygų gabenimo centrai buvo Naumiestyje ir Sudarge. Daug knygų per Šešupę pergabenta ties Slavikais, Panoviais, Turčinais, Bajoraičiais. Kuo toliau nuo sienos knyga keliavo, tuo labiau brango, nes jos kelionei grėsė pavojai.
Didelę duoklę lietuviško žodžio išsaugojimui yra atidavę ir Kriūkų krašto knygnešiai. Per tuos 40 spaudos draudimo metų čia yra gimę, gyvenę ar dirbę 36 draudžiamosios spaudos platintojai. Tai įvairių profesijų žmonės, daugiausia to krašto ūkininkai, ne kartą sėdėję po keletą savaičių ar mėnesių Kriūkų areštinėje ar ilgesnį laiką Kalvarijos, Kauno bei Peterburgo kalėjimuose. Tarp mūsų valsčiaus knygnešių yra buvę ir keturi kunigai. Šio krašto knygnešiais yra buvę mokytojai, teisininkai, spaudos darbuotojai, medikai, amatininkai ir net bežemiai, padieniai darbininkai. Tarp Kriūkų krašto knygnešių yra ir dvi moterys.
Popietės metu prisimintas ir 2006 m. balandžio 21 dieną Liepalotėlių kaime, ant Nykos upės kranto buvo pasodintas pirmasis Šakių rajone vardinis knygnešių ąžuolynas, simboliškai įamžinantis knygnešių veiklą.
Tą dieną buvo atidengti 3 stogastulpiai: knygnešių ąžuolynui, Jonui Kriaučiūnui, Pranui Rudminui.
Išklausę pasakojimų apie knygnešius,jų pavojingą, bet prasmingą veiklą, susikaupę žiūrėjome Šakių viešosios bibliotekos sukurtą video- REPORTAŽĄ IŠ PASIENIO „Knygnešio byla“, skirtą Knygnešystės – lietuviškumo kontrabandos reiškiniui ir visiems knygnešiams atminti. Veiksmas vyksta 1898 m. sausį, Naumiesčio apskrityje, pasienyje su Prūsija. Moters knygnešės vaidmenį atliko Kudirkos Naumiesčio padalinio bibliotekininkė Kristina Tučinskaitė.
žiūrėti trumpametražį kostiuminį filmą „Knygnešys“ puikiai atskleidžiantį istorinę Lietuvos praeitį ir knygnešių naudą tarpukario metais. Po filmų aptarėme, tai ką matėme, pasidalinome įspūdžiais.
Per šiuos du amžius Lietuva ėjo tiesiog per prarajas, tačiau pasiekė kitą krantą – laisvės žemę. Sudėtos anų kartų aukos mus įpareigoja – privalome išlikti lietuviais ir Lietuvoje.
