Antanui Venclovai – 115 m.

(1906 m. sausio 7 d. Trempiniuose, Liubavo valsčius – 1971 m. birželio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos poetas, prozininkas, literatūros kritikas, vertėjas, tarybinis visuomenės ir politikos veikėjas. 1932 m. baigė Kauno Vytauto Didžiojo universitetą. 1933-1934 m. mokytojavo Kaune, 1934-1939 m. Klaipėdoje. Žurnalo „Trečias frontas" redaktorius.

1940 m. birželio 18 d. tapo Lietuvos TSR švietimo ministru. Liepos mėn. išrinktas į Liaudies Seimą. Rugpjūčio 3 d. kaip Liaudies Seimo Įgaliotosios komisijos narys dalyvavo TSRS Aukščiausiosios Tarybos VII sesijoje, priėmusioje Lietuvą į TSRS sudėtį.

1941 m. sausio 12 d. išrenkamas TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1941-1944 m. praleido Rusijoje, buvo karo korespondentas fronte. Po karo ėjo įvairias oficialias pareigas, buvo Rašytojų sąjungos pirmininkas. 1952 m. Stalino premijos laureatas (už eilėraščių rinkinį „Rinktinė"). 1965 m. LTSR liaudies rašytojas.

Antano Venclovos buvusiame bute įkurtas Venclovų namai-muziejus.