Antanui Tatarei – 220

Pirmuoju Užnemunės lietuvių švietėju, vikaru, rašytoju, pedagogu ir vienu iš beletristikos pradininku buvo Antanas Tatarė. Jis gimė 1805 m. gegužės 17 d. Rygiškių kaime.

A. Tatarė didžiavosi savo kalba ir pirmasis tarp sūduvių netik, viešai prabilo lietuviškai, bet rašė lietuviškas knygas, tuo platindamas lietuvišką žodį.

Lukšiuose praleisti 15 metų, dirbant vikaru, buvo patys kūrybiškiausi. Čia parašė geriausias savo knygas: „Pamokslai išminties ir teisybės“, „Pamokslai gražių žmonių“, „Šventa ir pagirta roda“, „Žiburys rankoje dūšios krikščioniškos“, „Tiesiausias kelias ing dangaus karalystę“, rengė religinę literatūrą. Knygose pamokymai pilni pagarbos gimtajai kalbai, jos didžiavimusi.

Gegužės 6 dieną bibliotekoje, skaitydami pasakėčių ir apsakymų rinkinį „Pamokslai išminties ir teisybės“ bei literatūros paroda, paminėjome lietuvių prozininko, pedagogo, dvasininko A. Tatarės 220-ąsias gimimo metines. Aptarėme jo gyvenimo vingius.