Renginys

Virginos Šukytės „Pilkieji didvyriai. Slaptos ir pavojingos knygnešių kelionės” pristatymas.

Renginyje dalyvauja:

žurnalistė, rašytoja Virgina Šukytė
Aktorė, KU doc. Virginija Kochanskytė
Leidyklos ANDRENA vadovė Nijolė Petrošienė

Renginys nemokamas

Laukiame Jūsų

Apie autorę

Rašytoja prozininkė ir žurnalistė Virgina Šukytė (Virginija Genienė) yra Lietuvos rašytojų sąjungos narė, išleidusi aštuonias knygas vaikams, paaugliams bei suaugusiems. Apysaka pasaka „Karalaitis ir šunys“ pelnė Martyno Vainilaičio premiją, o trumpų istorijų bei šiurpių knyga „Laimės formulė“ buvo išrinkta į geriausių 2014 m. knygų paaugliams penketuką.      

Autorė seniai domisi knygnešyste, yra paskelbusi nemaža straipsnių šia tema periodinėje spaudoje. Leidykla ŠVIESA V. Šukytės straipsnio ištrauką „Fenomenalioji mūsų knygnešystė“ įtraukė į 2024 m. vadovėlį „Lietuvių kalba. Vadovėlis 6 klasei, 1 dalis“, (serija Horizontai).

Virgina Šukytė „Pilkieji didvyriai. Slaptos ir pavojingos knygnešių kelionės.“

Tai pažintinė knyga apie Lietuvos istorijos fenomeną – knygnešystę, kurią UNESCO pripažino unikalia ir pasaulyje atitikmenų neturinčia veikla. Kai Lietuva buvo Rusijos imperijos sudėtyje, 1864 m. – 1904 m. caro valdžia uždraudė lietuvišką spaudą lotyniškomis raidėmis. Knygnešiai lietuviškas knygas nelegaliai gabeno iš Rytų Prūsijos ir platino po visą Lietuvą. Per 40 spaudos draudimo metų Lietuvoje veikė 2000 knygnešių ir 5000 daraktorių – slaptųjų lietuviškų mokyklų  mokytojų. Buvo išleista ir išplatinta 1830 pavadinimų leidinių lotyniškais rašmenimis, kurių bendras tiražas siekė 6 milijonus egzempliorių. Caro valdininkai atėmė ir sunaikino tik apie 8 proc. tiražo, taigi dauguma lietuviškų knygų ir laikraščių pasiekė skaitytojus.

Kaip veikė šaunieji mūsų knygnešiai? Kaip apgaudavo ir suklaidindavo persekiotojus: pasienio sargybinius, policininkus, šnipus? Kur slėpdavo nelegalią spaudą? Kokių nuotykių ir vargų patyrė? Kaip caro valdžia juos baudė už knygų kontrabandą? Kokia buvo lietuviška mokykla ir mokytojai spaudos draudimo laikais? Kokia knygnešių darbo ir vargų prasmė? Kodėl juos gerbiame ir minime šiandien?

Knyga nubraukia istorijos dulkes nuo knygnešystės – čia apstu knygnešių bei daraktorių autentiškų prisiminimų bei nuotraukų, jų giminaičių pasakojimų, istorikų įžvalgų, senovinio Lietuvos kaimo buities realijų. Iš užmaršties prikelti mažiau žinomi knygnešiai vyrai bei nemaža moterų. Paminėtos ir knygnešių šeimos, kuomet draudžiamą spaudą platino vyrai ir žmonos, broliai ir seserys, tėvai ir vaikai. Autorė atskleidžia šių žmonių dvasinę stiprybę, drąsą, sumanumą, ištvermę ir pasiaukojimą ir įrodo, kad knygnešystė – ne tik istorinė, kultūrinė,  bet ir dorovinė mūsų vertybė.

Knyga parašyta paveikiu, gyvu stiliumi. Skaitytojas pasijus tarsi laiko mašina persikėlęs į senovinį Lietuvos kaimą, kuomet žmonės važinėjo arkliais, dėvėjo naminio audimo drabužius, avėjo klumpėmis, pasišviesdavo žibalinėmis lempomis ar žvakėmis, bet nuveikė didžių ir prasmingų darbų.

Nuo lietuviškos spaudos atgavimo praėjo 120 metų, tačiau iki šiol nėra populiarios pažintinės knygos šia tema įvairiausiems skaitytojams, tad šis leidinys reikšmingai užpildo kultūrinį vakuumą. Knyga skirta visiems, kurie domisi lietuviškos knygos istorija, brangina gimtąją kalbą. Ji ypač pravers mokytojams, moksleiviams, bibliotekininkams, kultūros darbuotojams minint Knygnešio dieną bei Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.