11 val. nusilenkimas prie publicisto, Lietuvos valstybės kūrėjo Stasio Šilingo kapo Ilguvoje
12 val. Arimanto Dumčiaus knygos „Deimantinės šeimos istorija“ pristatymas
Knygas autorius dovanos rajono švietimo ir kultūros įstaigoms
Renginys prasidės prie publicisto, Lietuvos valstybės kūrėjo Stasio Šilingo (1885 11 23–1962 11 13) kapo Ilguvoje.
Deimantinę vedybinio gyvenimo sukaktį šventė gydytojas kardiochirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, profesorius Arimantas Dumčius ir jo žmona Ona Elona. Tokios ypatingos sukakties proga kviečiame pasidomėti, iš kur sėmėsi ilgametės stiprybės ši santuoka.
Vienas iš atsakymų glūdi sutuoktinių šaknyse ir išties neatsitiktinėje pažintyje. Pavardė, anot A. Dumčiaus, prūsų-sūduvių/ jotvingių areale radosi XVII a. pabaigoje, o rašytiniuose šaltiniuose XVII a. antroje pusėje šią pavardę „Metuose“ lietuviškai įtvirtino Kristijonas Donelaitis, suteikęs kaimo seniūnui Pričkaus pavardę, kuri prūsiškai (dumczus) reiškė tą patį – galvočių, patarėją, vyresnįjį. Tas iš būrų kilęs Pričkus žuvo, gindamas juos nuo ponų savivalės. Na, o gausi Dumčių generacija kilo iš Sūduvos. Vienoje tos generacijos šakoje gimė Arimanto tėvas Stasys, tapęs Kauno savivaldybės brandmajoru, šauliu, 1942 m. nukankintas sovietų lageryje žiauraus tardymo metu.
Beveik pusantrų metukų Arimantas su mama Konstancija, Kauno kultūros rūmų tautinių šokių kolektyvo „Suktinis“ vadove (ji buvo pirmoji lietuvė studentė, kuri vilkėdama tautiniu kostiumu, 1940 m. iššoko su parašiutu iš lėktuvo Aleksote vykusioje Aviacijos šventėje) su giminaite ir kaimyne buvo ištremti į Sibirą. „Įdomu tai, kad tuo pačiu 1941 m. birželio tremtinių ešelonu į Altajaus kraštą važiavo ir būsimoji mano žmona Ona Elona Kleizaitė su mama“, – teigė A. Dumčius.
Apie visa tai – susitikime.
Laukiame Jūsų.Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |