Naujiena

Birželio 30 d. Šakių viešoji biblioteka vienuoliktąjį kartą pakvietė rajono žmones į tradicinį renginį – „Kaimynadienio“ šventines santalkas. Tai kelionė, aplankant svarbius valstybingumo ženklus Šakių rajone, prisimenant svarbias istorijos asmenybes, stiprinant bendrystę. Šių metų renginys kvietė ne tik į žygį po trijų Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų – Saliamono Banaičio, Jono Vailokaičio ir Justino Staugaičio – tėviškes, bet ir į konferenciją „Signatarų moterys“.

Pirmoji santalkos vieta – rajono savivaldybės aikštė. Vidurdienį – 12 valandą – prie paminklo 1918 m. vasario 16-osios Akto signatarams prisimintas drąsus vieningos tautos žingsnis. ,,Kaimynadienį“ pradėjusi bibliotekos darbuotoja Lina Eringienė akcentavo, kad šių trijų iškilių asmenybių parašų faksimilės skulptoriaus Mindaugo Šnipo sukurtame paminkle nuolat primena – „Lietuva laisva“ ir kvietė bibliotekos direktorę Kristiną Lebedžinskienę pasveikinti susirinkusius, padėti apsilankymo ženklą, o pasiliekantiems darbo vietose – užduotis „Banaitynė. Vailokaitynė. Staugaitynė“, paslėptas po QR kodais. Rezultatus skelbti ir apdovanoti geriausiai atlikusius užduotis žadėjo konferencijos metu. Išlydėdamas kelionės dalyvius, rajono meras Raimondas Januševičius pasidžiaugė tradiciniu renginiu, dalyvių gausa ir sakė, kad į pažinimą veda vienintelis kelias – veikla. Jam pritarė vicemerė Gintautė Didžbalienė ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas.

Vaitiekupiuose sustoję „Kaimynadienio“ dalyviai padėjo atminimo ženklą, sprendė zanavykiškų posakių rebusus ir QR kodų užduotis.

Pikžirniuose santalkos dalyvius pasitikęs Sintautų seniūnas Kęstutis Birbilas sveikino ir kalbėjo apie svarbias šiuolaikinio žmogaus vertybes. Nusilenkę Jonui Vailokaičiui, išsprendę parengtas užduotis su skaičiais ir knygų pavadinimais, išskubėjo į Tupikus. Čia, gimtojoje vyskupo Justino Staugaičio žemėje, jų, vėjų išgairintų, laukė Žvirgždaičių seniūnė Giedrė Snudaitienė ir vaišingi bendruomeniečiai su karšta arbata ir sumuštiniais. Prie išpuoselėtos sodybvietės gražiai derėjo žvirgždaičių eksponuojama paroda apie vyskupą ir organizatorių parengtos užduotys.

Stabtelėję prie dr. Vinco Kudirkos paminklo, žyminčio klėtelės, kurioje prieš 135-erius metus (1890–1895) daktaras priiminėjo ligonius, sugiedoję „Tautišką giesmę“ ir padėję simbolinį žolynų ženklą, sukurtą bibliotekos darbuotojų, dalyviai rinkosi į konferenciją „Signatarų moterys“.

Bibliotekos direktorė Kristina Lebedžinskienė, apžvelgusi užduotis su QR kodais „Banaitynė. Vailokaitynė. Staugaitynė“, įteikė simbolines dovanėles sėkmingiausiai jas įveikusiems ir palinkėjo įdomios konferencijos, klausant pranešimų, moterų vaidmenį, formuojant tautinį ir kultūrinį identitetą, aptariamos vertybės, perduodamos per paveldą ir atmintį.

Įžvalgomis dalijosi Asta Baubonienė („Tarp modernios pasaulėjautos ir tradicinių vertybių“), Jolanta Murauskienė („Pavardė, tapusi simboliu“), Lina Eringienė („Gyvenimo programa ir genetinis kultūrinis kodas“). Išsamūs ir informatyvūs pranešimai su vaizdine medžiaga skaidrėse apie mūsų krašto signatarų seneles, mamas, žmonas, seseris, dukras, tetas, anūkes, jų veiklas ir įtakas, sužavėjo ir stebino klausytojus, negalėjusius įsivaizduoti, kiek daug jų buvo ir kokios plačios jų veiklos, pasiekimai, nuopelnai, o meilė, rūpestis ir pagalba – neįkainojamos! Iš Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų rankų mes gavome valstybės pamatus, priesaką ją saugoti, turtinti ir gražinti. Už kiekvieno jų stovėjo tvirtos, iškilios ir išmintingos moterys. To niekas nepaneigs. Istorija tai patvirtina. Pranešimai papildė signatarų Justino Staugaičio, Jono Vailokaičio ir Saliamono Banaičio šeimų paveikslus naujomis, iki šiol nematytomis spalvomis ir vertė susimąstyti apie dabarties žmones, jų vertybes, santykį su tautiškumu ir patriotizmu.

Rajono Kultūros ir meno tarybos pirmininkė Rima Rauktienė dėkojo organizatoriams už tradicinį ir labai reikšmingą renginį. Ji sakė išgirdusi daug, labai daug naujo! „Juk čia krašto istorija! Ir čia ne dėl kokio konkuravimo su vyrų darbais, vaidmenimis ar sprendimais! Čia tik dėl tokios gyvenimo tikrovės, kuri buvo, kuri knygose įrašyta, kuri nuotraukose užfiksuota, kuri signatarų žygdarbiuose perlais suspindo! Vienuoliktojo „Kaimynadienio“ santalkos paskutinė dalis buvo tokia. Pagarba signatarų aplinkos moterims ir kiekvienai šiandienos moteriai – kuri suprato, supranta ir supras, kad moters gyvenimo pergalė yra meilėje šeimai, dalykiškume darbuose, aktyvume visuomenėje, žmoniškume santykiuose ir net prie puodo virtuvėje! O dar geriau – viso to dermėje.“