Naujiena

Kovo 31 d. bibliotekoje skambėjo paukščių balsai. Buvo atidaryta Anelės Žičkuvienės paroda „100 paukščių sugrįžo“. Radviliškyje ir Šakių rajone gyvenusios menininkės darbų ekspozicijoje – 120 paukščių: mažų ir didesnių, Lietuvoje ir šiltuose kraštuose gyvenančių. Pirmasis pagamintas 1977 m., išlydint į pirmąją klasę dukrą, mums gerai žinomą kultūrinio darbo organizatorę Nijolė Černevičienę.

Priešistoriniais laikais žmonės manydavo, kad dienos ilgumą, o ir pavasario šilumą iš dausų ant savo sparnų parneša paukščiai. Jie – svarbūs veikėjai tautų mituose. Jie – įkvėpimo, likimo ištarmės, ateities numatymo, sielos, gyvybinės dvasios simboliai. Trys paukščiai – kovas, gandras ir kregždė – nešė žmogui ugnį į jo šaltą ir nejaukų būstą... Paprastieji liaudies muzikos instrumentai – švilpynės, lumzdeliai, skudučiai neabejotinai mėgdžiojo paukščių balsus.

Skaitovė, režisierė Laima Mockevičienė trumpai papasakojo apie kūrėją, skaitė ištrauką iš Balio Sruogos studijos „Dainų poetikos etiudai“, kurioje gamtos garsų pavadinimai: žvirblis – čirškia, kregždė – čilba, vyturys – čiulba, gegutė – kukuoja, karvelis – burkuoja, lakštingala – suokia, tetervinas – ulbia, gulbė – ulduoja, gandras – klegnoja, zylelė – činkčioja, startelė – čikščioja, kielė – kivikčioja, slanka – pypčioja, griežlė – griežia, tutlys – tutna, baublys – baubia, volungė – klykia, čeklelė – čekšnoja, kurtinys – pakšnoja, gaidelis – riliuoja, antis – kvaksi, žąsis – girgsi, višta – karkia, strazdas – rykauja, apuokas – vaitoja, pelėda – ūbauja...“

* * *

Turėti stogą – reiškia turėti namus, vietą, kurioje gali rasti ramybę, šilumą ir jausmą, kad esi mylimas, priimtas, kad esi svarbus ir reikalingas.

Norintys daugiau sužinoti apie ekologiško, aplinkai draugiško, stogo subtilybes buvo pakviesti į meistro, amatininko Ginto Čekausko knygos „Medinė stogdengystė“ (2024) sutiktuves.

Autorius, etnografinio muziejaus savininkas, puoselėjantis skiedrinės stogdengystės tradicijas, pasakojo apie šį amatą, įrašytą į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą, apžvelgė buvusius ir esamus stogus Lietuvoje, jų istoriją, gaminimo ir dengimo ypatumus. Dalijosi asmenine patirtimi.

„Skiedrų danga – ne tik ekologiška, bet lyg gyvas kvėpuojantis organizmas. Kitas privalumas, kad ilgainiui lentelės ir malksnos įgauna tvirtumo. Šie stogai išsilaiko apie 40 metų ir ilgiau“, – privalumus vardijo G. Čekauskas.