Naujiena

Kovo 9-ąją, artėjant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, Viešoji biblioteka pakvietė bendruomenę į ypatingą renginį. Konferencijoje „Signatarų moterys“ buvo perskaityti trys pranešimai: „Tarp modernios pasaulėjautos ir tradicinių vertybių“ (Vysk. Just. Staugaitis) / A. Baubonienė; „Pavardė, tapusi simboliu“ (J. Vailokaitis) / J. Murauskienė; „Gyvenimo programa ir genetinis kultūrinis kodas“ (S. Banaitis) / L. Eringienė.

Apie signatarus parašyta daug straipsnių ir knygų. Tačiau apie jų moteris žinome žymiai mažiau. Šalia jų buvo tos moterys – senelės, mamos, tetos, sesės, bendražygės –, kurios galėjo pažadinti ir vandenyną. Jos – šeimos gyvybinė baterija – ne tik savos giminės, bet ir visos tautos apsauga. Kiek jų buvo jų gyvenimuose? Tikrai ne po vieną. Ryškių, svarbių lemiančių, gebančių suprasti...

Kovo 9-oji itin moteriška diena. Lietuvos vardo diena. Lietuva pirmą kartą rašytiniame šaltinyje buvo paminėta Kvedlinburgo Šv. Servacijaus moterų vienuolyno metraštyje, aprašant kovo 9-osios įvykį, nutikusį Lietuvos pasienyje. O jį užrašyti, ko gero, galėjo moteris vienuolė.

Renginys tapo ne tik pažintimi su išskirtinėmis asmenybėmis, bet ir priminimu, kad laisvė – tai galimybė svajoti ir siekti aukščiausių tikslų.