Knyga

Laura Lippman
Vilnius: Tyto alba, 2020

– Visi turi paslapčių.
– Taip, visi. Bet jūs turite vieną paslaptį, kuri jums kelia nerimą. Ji yra it mažytis į batą įkritęs akmenukas, bet vis tiek einate nesustodama. Tereikia sustoti ją išsikratyti, ir pasijusite geriau. Bet nenorite to daryti. Kažin, kodėl?

1966 metai. Baltimorė – miestas, kupinas paslapčių, apie kurias žino visi, išskyrus Medę Švarc. Visai neseniai ji buvo laimingai ištekėjusi namų šeimininkė, o dabar – išsiskyrusi moteris, bandanti grįžti prie savo jaunystės laikų aistros – žurnalistikos. Medė turi profesinių ambicijų, ji nori būti svarbi, nori palikti savo žymę apsnūdusiame mieste, kur apgaulingos ramybės dėlei visi meluoja vieni kitiems. Todėl ji entuziastingai imasi padėti Baltimorės policijai rasti nužudytą mergaitę, o tai savo ruožtu atveda ją į miesto laikraščio redakciją. Ir Medei pasitaiko nepaprasta proga susikurti vardą: miesto parko ežere atrandamas moters kūnas. Tai bus jos, ir tik jos, kaip žurnalistės, istorija.

Kleo Šervud buvo jauna tamsiaodė mergina, mėgusi tiesiog gerai leisti laiką. Kai ji dingo, niekas jos nepasigedo, kai ji mirė, niekam ji nerūpėjo – išskyrus Medę. Ji trokšta išsiaiškinti viską apie Kleo gyvenimą ir mirtį. Tačiau Kleo, net ir mirusi, negali pakęsti, kai kas nors knaisiojasi po jos reikalus...
Medės tyrimas nuves ją ten, kur ji nė negali įsivaizduoti.

Kai kurias paslaptis geriau palikti ežero dugne.