52-oji Kalbos diena Šakiuose

Mūsų Tėvynės kalba – tai mūsų sielos pagrindas, mes gimstame, atsinešdami savo gimtą kalbą, todėl turime vertinti ją, puoselėti ir mylėti, nes tai yra palikimas kitoms kartoms. 

Birželio 6 d. Šakių kultūros centre tradiciškai buvo švenčiama  52-oji Kalbos diena. Tai šventė visiems mylintiems savo gimtąją kalbą. Šių metų Kalbos diena buvo skirta Šakių 425-mečiui ir lietuviškos spaudos atgavimo 120-mečiui paminėti.

Buvo pristatyti du kraštotyriniai leidiniai - „Knygnešystė šiaurės Sūduvoje“ ir „Albino Bernoto kūrybos vaizdingų veiksmažodžių žodynas“.

Pirmojoje šventės dalyje jaunieji kalbos mylėtojai buvo pakviesti į edukacijų mugę.  Buvo surengtos 3 kultūros paso edukacijos. Dalyvauti vienoje iš šių edukacijų „Kai gimtosios kalbos tėvas pasisodina ant kelių“  kvietė ir Griškabūdžio biblioteka. Mokiniai buvo supažindinti su vienu pirmųjų bendrinės lietuvių kalbos normintoju, ugdytoju J. Jablonskiu. Sužinojo, kas tai yra naujadaras, kaip jie buvo daromi. Mokiniai anksčiau vartojamus žodžius poravo su dabar vartojamais žodžiais. Iš „pabirusių raidžių“ dėliojo J. Jablonskio padarytus, ar sugalvotus žodžius. Taip vaikai su įdomumu susipažino, bent su maža dalele, į mūsų kalbą įvestų naujadarų, be kurių mes šiandien neįsivaizduojame savo kasdienybės.

Nieko dvasingesnio nei širdingesnio už kalbą tauta neturi. Tad, jei tauta nenori prarasti to, per ką egzistuoja, turi nieko kito taip nežiūrėti, kaip kad nebūtų darkoma ir griaunama jos kalba.  /E. M. Arnstas/